Laisvės alėja

Láisvės alja, bulvaro tipo pėsčiųjų gatvė Kauno centrinėje dalyje. Alėjos ilgis – 1621 m, rytinėje dalyje ją kerta Nepriklausomybės aikštė. Alėjoje yra fontanas (1980, architektė V. Paleckienė), skulptūrų ir paminklų (svarbesni – skvere prie Kauno savivaldybės pastato – Vytauto Didžiojo, 1932, skulptorius V. Grybas, atstatyta 1990, architektas J. Bučas; prie Kauno muzikinio teatro – Aukos laukas, skulptorius R. Antinis jaunesnysis, architektas S. Juškys; prie buvusio restorano Metropolis – D. Dolskio, 2007, skulptorius R. Kvintas).

Istorija

Laisvės alėja Kaune

1847 02 21 caro Nikolajaus I patvirtintame Kauno projektiniame plane buvo numatyta plati bulvaro tipo gatvė; 1848–1915 vadinta Nikolajaus prospektu. Jame 1851 dviem eilėmis pasodintos liepos, 1854 pradėti važiuojamosios dalies įrengimo darbai. 1859 05 01 atidaryta centrinė prospekto atkarpa iki Nepriklausomybės aikštės (1895 jos centre pastačius Šv. Petro ir Povilo soborą pavadinta Soboro aikšte, 1965 sobore įrengus Čiurlionio dailės muziejaus Vitražo ir skulptūros galeriją – Vitražo aikšte, nuo 1991 – Nepriklausomybės aikštė). 1883 prospekte įrengti dujiniai žibintai, 1899 – elektros apšvietimas. 1887 uždraudus aukštesnių nei 2 aukštų pastatų statybą prospekto apstatyme raiškesne architektūra išsiskyrė teatro rūmai (1892, architektas J. Golinevičius; rekonstruoti 1925, architektai M. Songaila, V. Dubeneckis, 1930, architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis, 1984, architektai K. Žalnierius, A. Staskevičius, inžinierius V. Liaudanskas; dabar Kauno muzikinis teatras) ir Šv. Petro ir Povilo soboras (1895, pagal architekto K. Limarenko projektą; dabar Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia). 1892–1929 alėja kursavo arklinis tramvajus.

Laisvės alėja Kaune (atvirukas)

Laisvės alėja Kaune (1953 nuotrauka)

Vokiečių daliniams užėmus miestą Nikolajaus prospektas pervadintas Kaizerio Vilhelmo gatve (vadinta 1915–19). 1919 02 16 Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinių proga gatvė pavadinta Laisvės alėja. 1923 sutvarkytas alėjos grindinys ir šaligatviai. 1924 alėja pradėjo kursuoti autobusai. 1932 priimtas Privalomas įsakymas statybos reikalais numatė ne žemesnių nei 3 aukštų pastatų statybą. 20 a. 4 dešimtmetyje pastatyti Centrinio pašto rūmai (1932, architektas F. Vizbaras, 1935 pagrindiniame fasade įmontuotas elektrinis laikrodis), Pienocentro rūmai (1934, architektai V. Landsbergis‑Žemkalnis, K. Reisonas), Taupomųjų kasų rūmai (1938–40, architektai A. Funkas, A. Lukošaitis, B. Elsbergas; dabar Kauno miesto savivaldybės pastatas). 1940 Laisvės alėja pavadinta Stalino prospektu, nuo 1961 vėl vadinama Laisvės alėja. 1982 alėja rekonstruota (architektai A. Paulauskas, V. Paleckienė), paversta pėsčiųjų zona (nuo Vilniaus gatvės iki Nepriklausomybės aikštės).

20 a. antroje pusėje kino teatras Metropolitain pritaikytas Kauno dramos teatrui (1959, pagal architektų K. Bučo, J. Putnos projektą, rekonstruotas 2004–16, architektas A. Kančas su kitais), suprojektuota universalinė parduotuvė Merkurijus (1983, architektas A. A. Sprindys, nugriauta 2009), pietvakarių pusėje – Mykolo Žilinsko dailės galerija (1989, architektai E. Miliūnas, K. Kisielius, S. Juškys, skulptorius P. Mazūras). Nuo 2015 alėja rekonstruojama.

L: A. Miškinis Kaunas: Laisvės alėja Vilnius 2009.

1729