Laisvės gynėjų sąjunga

Láisvės gynjų sjunga, Lietuvõs láisvės gynjų sjunga, Lietuvos antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo organizacija. Veikė 1942 02–1944 pabaigoje ir 1956–82.

1941 vasarą nacių Vokietijos okupacinei valdžiai uždraudus Lietuvoje veikiančias politines organizacijas, iš suskilusio Lietuvių aktyvistų fronto susikūrė nelegalios organizacijos Lietuvių frontas ir Laisvės gynėjų sąjunga. Ji buvo įkurta 1942 02 16 Jurbarke Lietuvių fronto aktyvisto mokytojo P. Paulaičio (slapyvardis Aidas). Turėjo 4 skyrius: spaudos ir agitacijos, žvalgybos ir analizės, ūkio ir finansų, organizacinį. Valdybos pirmininkas P. Paulaitis. Sąjungos tikslas – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę (su Klaipėda ir Vilniumi). Įstatai ir programa atitiko Lietuvių fronto nuostatus. Laisvės gynėjų sąjungos organizacinis vienetas – penketas (5 žmonės). Dauguma narių buvo Jurbarko gimnazistai ir kitas jaunimas. Veikė Pietų Žemaitijoje ir Sūduvoje (zanavykų krašte). 1943 rudenį turėjo daugiau kaip 3000 narių.

1942 03–1946 09 2 kartus per mėnesį 2000–3000 egzempliorių tiražu Sąjunga leido laikraštį Lietuviški atgarsiai (redaktorius ir politikos apžvalgininkas P. Paulaitis). Jame buvo teigiama, kad nacių Vokietija II pasaulinį karą pralaimėjo ir visi darbingi žmonės būsią reikalingi nepriklausomai Lietuvai; smerkta nacių planai kurti lietuvišką SS legioną, nacių vykdomas Holokaustas. Už pinigus, gautus išplatinus laikraštį, buvo perkami ginklai. 1943 10 pabaigoje P. Paulaitis gestapo buvo suimtas, vežamas į Kauną pabėgo, slapstėsi; Sąjungos štabas, laikraščio redakcija ir spaustuvė buvo perkelti į Jurbarko apylinkes. Rengtasi kovai. P. Paulaitis per Lietuviškus atgarsius ragino stoti į Vietinę rinktinę, dalyvavo rengiant jos nuostatus. Iš Sąjungos į rinktinės 309 batalioną Seredžiuje įstojo daugiau kaip 300 narių (11 jų žuvo Vilniaus krašte).

1944–45 SSRS vėl okupavus Lietuvą, iš likusių Laisvės gynėjų sąjungos narių ir kitų jaunuolių 1944 rudenį buvo sudaryta antisovietinių partizanų Lietuvos laisvės gynėjų rinktinė (vėliau dar vadinosi 8 batalionu, nuo 1945 antros pusės – kuopa, nuo 1946 09 – Trijų lelijų rinktine). Sąjungos vadas P. Paulaitis buvo vienas Jungtinės Kęstučio apygardos kūrėjų (1946 09; Kęstučio apygarda), jos štabo narys. Laisvės gynėjų sąjungos veikla buvo atkurta 1956 11 P. Paulaičio (1947–56 kalintas SSRS lageriuose) Kaune; dauguma narių buvo studentai: V. Drižas, K. Jankauskas, A. Kaušakis, V. Margaitis, J. Mickaitis, A. Talačka, V. Zaikauskas. 1957 P. Paulaitį ir daugumą Laisvės gynėjų sąjungos narių suėmus ir įkalinus Mordovijos lageriuose, Sąjunga (pasipildžiusi kitais politiniais kaliniais) iki 1982 veikė ir ten (tais metais P. Paulaitis grįžo į Lietuvą).