Láisvės kovõs karžygỹs, Láisvės kovótojas karžygỹs, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvių partizanų garbės vardas ir aukščiausias kovinis žymuo.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Prezidiumo 1950 12 31 nutarimas, pasirašytas Vanago (Adolfo Ramanausko), suteikti Laisvės kovotojo karžygio garbės vardą partizanams: kapitonui Mykolaičiui (Juozui Lukšai), kapitonui Rimvydui (Jurgiui Krikščiūnui), leitenantui Audroniui‑Mažyčiui (Kazimierui Pypliui)
Įsteigtas 1949 02 16 susikūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui ir priėmus Statutą, patvirtintą Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Prezidiumo. 1949 ir 1950 garbės vardas buvo suteiktas aštuoniems įžymiems Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadams: Pietų Lietuvos partizanų junginių organizatoriui K. Bajerčiui (slapyvardis Garibaldis), Jungtinės Kęstučio apygardos (Kęstučio apygarda) vadui J. Kasperavičiui (Visvydas), Dainavos apygardos štabo skyriaus viršininkui J. Krikščiūnui (Rimvydas), Tauro apygardos Maironio kuopos vadui K. Pypliui (Mažytis, Audronis), Pietų Lietuvos partizanų vadams J. Vitkui (Kazimieraitis) ir Dainavos apygardos vado pavaduotojui V. Voveriui (Žaibas), Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Prezidiumo sekretoriui P. Bartkui (Žadgaila, Sąžinė) – visiems po mirties, Tauro apygardos Birutės rinktinės vadui J. Lukšai (Skirmantas, Skrajūnas, Mykolaitis). 1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę visiems jiems suteiktas (po mirties) Vyčio kryžiaus I laipsnio ordinas.
2271