laisvóji ekonòminė zonà, ūkinei komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra įstatymo nustatytos mažiau varžomos ūkio subjektų funkcionavimo specialios ekonominės ir teisinės sąlygos.
Laisvoji ekonominė zona gali būti viena formų tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti. Siekiant skatinti tam tikros teritorijos ekonominę plėtrą ji paskelbiama laisvąja ekonomine zona ir joje registruotos bendrovės apmokestinamos labai mažais mokesčiais arba jų iš viso nėra.
Dažnai laisvoji ekonominė zona dar vadinama laisvuoju uostu, arba uostas yra laisvosios ekonominės zonos dalis. Laisvųjų ekonominių zonų turi (arba yra turėjusios) dauguma valstybių.
Svarbiausios laisvosios ekonominės zonos
Svarbiausios laisvosios ekonominės zonos: Londono dokų rajonai (Didžiojoje Britanijoje), Džebel Ali laisvoji zona (Jungtiniuose Arabų Emyratuose), Inčchonas (Korėjos Respublika), Honkongas (Kinija), Kišas (Iranas).
Laisvosios ekonominės zonos Lietuvoje
Lietuvoje laisvųjų ekonominių zonų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas (1995).
Steigiamoje laisvojoje ekonominėje zonoje gali būti plėtojama prekybos, gamybos, eksporto, verslo, bankininkystės ir kita veikla. Veiklos rūšis nustato įstatymas dėl konkrečios zonos steigimo. Joje ūkinę veiklą organizuoja laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė. Zonoje įregistruotos bendrovės ir jų darbuotojai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka moka valstybės rinkliavą ir tik tam tikrus mokesčius bei įmokas: pelno mokestį, gyventojų pajamų mokestį, mokestį už aplinkos teršimą ir gamtos išteklių naudojimą, valstybinio privalomojo socialinio draudimo įmokas, importo ir eksporto muitus, pridėtinės vertės mokestį ir akcizą (išskyrus už zonoje veikiančių bendrovių pagamintas prekes). Laisvosios ekonominės zonos bendrovės, į kurias kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 mln. eurų sumą, taip pat bendrovės, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip 20 ir kuriose kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 100 000 eurų sumą, 10 metų nemoka pelno mokesčio, o kitus šešerius metus moka 50 % mažesnį pelno mokestį. Užsienio investuotojų laisvojoje ekonominėje zonoje gaunami dividendai neapmokestinami.
1996 buvo priimti konkrečių laisvųjų ekonominių zonų įstatymai: Šiaulių (218 ha), Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (412 ha) ir Kauno laisvosios ekonominės zonos (534 ha).
2011–2013 įsteigtos Kėdainių, Panevėžio, Akmenės ir Marijampolės laisvosios ekonominės zonos.
Laisvųjų ekonominių zonų priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliotos valstybinės priežiūros komisijos.
Ilgiausiai veikianti (nuo 2002) yra Klaipėdos laisvoji ekonominė zona.
Klaipėdos laisvoji ekonominė zona; Kauno laisvoji ekonominė zona; -laisvosios ekonominės zonos