laisvoji energija

laisvóji enegija, termodinaminės sistemos funkcija F, kuri sistemos energija E, termodinamine temperatūra T ir entropija S reiškiama lygybe F = E–TS. Laisvoji energija, išreikšta termodinamine temperatūra, tūriu ir kitais išoriniais parametrais, yra termodinaminis potencialas. Per nepusiausvirąjį izoterminį vyksmą, kurio metu darbas neatliekamas, laisvoji energija mažėja ir įgyja mažiausią vertę, kai sistema pasiekia pusiausvyrą. Šia laisvosios energijos savybe naudojamasi nustatant sistemos, kurios tūris ir temperatūra pastovūs, pusiausvyros ir stabilumo sąlygas. Laisvoji energija yra tas visos energijos kiekis, kuris pusiausviruoju izoterminiu vyksmu gali būti paverstas darbu. Energijos kiekis TS vadinamas surištąja energija, nes jis per izoterminį vyksmą gali būti paverstas tik šilumos kiekiu. Laisvoji energija apskaičiuojama statistinės fizikos metodais (kanoninis skirstinys), ja naudojamasi apibūdinant sistemas, sąveikaujančias su pastovios temperatūros aplinka. Laisvosios energijos sąvoką 1882 pradėjo vartoti H. L. F. von Helmholtzas.