lasvosios elės, eilėraščiai, parašyti nevienodo ilgumo eilutėmis, dažniausiai astrofiniai. Labiausiai paplitusios silabinėje eilėdaroje ir silabotoninėje eilėdaroje, kartais sinkopyje, toninėje eilėdaroje. Silabotoninėje eilėdaroje laisvosios eilės išsaugo pagrindinį šios eilėdaros principą – taisyklingą kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų kaitaliojimąsi. Tuo laisvosios eilės skiriasi nuo verlibro. Kitose eilėdaros sistemose laisvosios eilės remiasi antriniais eiliavimo požymiais (eilučių kadencijų vienodumu, rimais, įprastine cezūros vieta ir kita). Laisvosiose eilėse laisvai komponuojami tie metroritminiai vienetai, kurie yra susiformavę reguliariosiose eilėse, turinčiose pastovų eilučių ir skiemenų jose skaičių.
3141