mokomasis karo laivas Prezidentas Smetona
lavai Lietuvojè. Jau akmens amžiuje naudotasi upiniais laivais (luotais). Manoma, pirmieji kuršių ir kitų baltų jūrų laivai buvo irkliniai su 1 bure, vėliau (13 a.) – kogai. Upėmis plaukiojo baidokai, strugai, vytinės, laibos (dažniausiai 10 m, kartais iki 22 m ilgio, 2 m pločio valtys), pergos (nedidelės valtys), dėžės (plaustai iš rąstų su eglių žievių stogais). 14–18 a. istoriniai šaltiniai mini ir kitas vandens transporto priemones – kamegas, skultus (vidutinio dydžio laivai prekėms gabenti). 1854 Nemune ties Kaunu pradėjo plaukioti pirmieji vokiški garlaiviai (1913 jų buvo 21), vežiojantys daugiausia keleivius. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę imta rūpintis jūrų laivyba: 1935 turėta 3, 1936 – 4, 1938 – jau 11 jūrų prekybos laivus. Karinį laivyną sudarė keletas nedidelių pasienio policijos katerių, 1 traleris ir mokomasis karo laivas Prezidentas Smetona.
Žvejybiniai laivai daugiausia buvo irklinės ir motorinės valtys; turėta ir keliasdešimt nedidelių katerių. Kuršių marių žvejai plaukiojo gerų jūrinių savybių kurėnais. Upėmis krovinius ir keleivius vežiojo 50–100 t krovumo garlaiviai ir motorlaiviai (1935 Nemune jų plaukiojo 31). Baltijos jūroje žvejojama nedideliais motorlaiviais, velkančiais tralus, mažaisiais (Atlante – vidutiniais ir didžiaisiais) žvejybiniais traleriais. Sovietinės okupacijos metais Lietuvos jūrų transporto laivynas buvo pavaldus SSRS jūrų laivyno ministerijos Lietuvos jūrų laivininkystei, upių transporto laivynas – LSSR Ministrų tarybos Nemuno laivininkystės valdybai. Lietuvos jūrų transporto laivynas gabendavo grūdus, anglį, metalą, medieną. Nemažai krovinių buvo gabenama tarp Baltijos baseino ir Vakarų Europos, Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų. 38 laivai plaukiojo į daugiau kaip 20 valstybių. 1991 įsigaliojo Lietuvos jurisdikcija. 2016 Lietuvos jūrų laivų registre buvo įregistruoti 39 prekybiniai, 45 žvejybos, 6 specialiosios paskirties jūrų laivai, 11 vilkikų. Uostuose, remonto įmonėse naudojami vilkikai, kranai, plūdrieji dokai.