laivo statyba Gdansko laivų statykloje (Lenkija)
laiv statýba, mašinų pramonės šaka, apimanti laivų statyklas, laivų mechanizmus ir įrangą gaminančias įmones, laivų projektavimo ir konstravimo centrus. 21 a. pradžioje daugiausia prekybinių laivų statė Pietų Korėja, Japonija, Kinija (čia laivų statyba yra strateginė, į eksportą orientuota ūkio šaka), Vokietija. 2004 pasaulyje pastatytų prekybinių laivų (daugiau kaip 100 t talpos) bendras tonažas sudarė 40,2 mln. tonų (1 lentelė), Pietų Korėja ir Japonija pastatė apie 73 % visų pasaulyje pastatytų laivų. Daugiausia tanklaivių statė Japonija, Pietų Korėja, Švedija, Ispanija ir Danija. Europos Sąjungoje veikė apie 900 laivų statybos ir remonto įmonių (jose dirbo daugiau kaip 350 000 darbuotojų, bendroji metinė apyvarta apie 35 mlrd. eurų).
1
* iki 1991 Jugoslavijos sudėtyje
Didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiu (15 a. viduryje–17 a. viduryje) daugiausia laivų statė Ispanija, Portugalija, Venecijos ir Genujos respublikos. 17–18 a. laivų statybą išplėtojo Didžioji Britanija, Nyderlandai, Prancūzija, kiek vėliau – Rusija. 19 a. pabaigoje ėmė pirmauti Didžioji Britanija, 20 a. antroje pusėje – Japonija. 1964 bendras Japonijoje pastatytų prekybinių laivų tonažas buvo 3 764 000 t, Didžiojoje Britanijoje – 808 000 tonų. 1970 Japonijoje pastatytų prekybinių laivų tonažas sudarė 48,1 % visų tais metais pasaulyje pastatytų daugiau kaip 100 t talpos laivų tonažo, 1974 – 50,4 %, 1980 – 46,1 %, 1990 – 41,5 %, 2000 – 37,9 %, 2004 – 36,1 %. Nuo 20 a. 9 dešimtmečio vidurio prekybinių laivų statybos tempus pradėjo didinti Pietų Korėja. 1985 čia pastatytų prekybinių laivų tonažas sudarė 14,4 % bendros pasaulyje pastatytų laivų talpos, 1990 – 21,4 %, 2000 – 38,6 %, 2004 – 36,8 %. 1971–2000 pasaulyje pastatyta apie 10 370 tanklaivių (2 lentelė), jų bendras tonažas daugiau kaip 2,7 mlrd. tonų. Kitų prekybinių laivų statyba mažėjo: 1970 pastatyta apie 2288, 1980 – 1582, 1990 – 1144, 2002 – 776 tokie laivai (3 lentelė). 21 a. sparčiai didėja laivų tonažas, specializuotų laivų, keltų gamyba.
2
* 1971–90
** iki 1990 Vokietijos Federacinė Respublika
3
* iki 1990 Vokietijos Federacinė Respublika ir Vokietijos Demokratinė Respublika
LIETUVOJE upių laivai (strugai, vytinės, baidokai ir kiti) buvo statomi dabartinio Kauno teritorijoje nuo 9 a., krovininiai upių burlaiviai – 14 a.–20 a. pradžioje, jūrų laivai – 15–16 a. Šventojoje. 1857 Klaipėdoje įkurta pirmoji laivų statybos ir remonto įmonė Lindenau ir Co. iki 1944 (vėliau buvo evakuota į Kylį) statė ir remontavo mažus ir vidutinio dydžio keleivinius ir krovininius laivus bei vilkikus. 1946 šios statyklos pagrindu pradėjo veikti Laivų remonto įmonė (1965 tapo Bandomąja laivų remonto įmone, 1991 – Valstybine laivų remonto įmone, 1995 – įmone Klaipėdos laivų remontas), kurioje buvo remontuojami vidutinio dydžio žvejybos traleriai ir traleriai šaldytuvai. 1952 įkurta Baltijos laivų statykla (nuo 2010 Vakarų Baltijos laivų statykla) statė jūrų baržas, žvejybos tralerius ir tralerius šaldytuvus, plaukiojančius dokus, nuo 20 a. 10 dešimtmečio vidurio – universalius sausakrūvius laivus, jūrų vilkikus. Kauno laivų remonto įmonėje buvo statomi vilkikai-stūmikai ir motoriniai botai Kuršių marių žvejams. Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija (įkurta 2003) 2006 vienijo 28 įmones (jose dirbo daugiau kaip 5000 darbuotojų). Didžiausios įmonės: Vakarų laivų gamykla (įkurta 1969, 2003 pertvarkyta į 19 įmonių vienijančią grupę, gamina korpuso konstrukcijas konteinervežiams, stato jūrinius keltus), Vakarų Baltijos laivų statykla (stato žvejybos tralerius, tralerius šaldytuvus, baržas, plaukiojančius dokus), Laivitė (įkurta 1946, stato ir remontuoja mažuosius ir pramoginius katerius) ir Klaipėdos laivų remontas.
L: Industrial Statistics Yearbook New York 1970–2004.
2687
laivų remontas