Laknáu (hindi Lakhnaū, angl. Lucknow), miestas Indijos šiaurėje, prie Gango intako Gomati; Uttar Pradešo valstijos centras. 2,5 mln. gyventojų (2006, aglomeracijoje 2,8 mln. gyventojų). Per Laknau eina Delio–Kalkutos geležinkelis ir plentas. Oro uostas. Tiksliųjų prietaisų gamyba, metalo apdirbimo, tekstilės (medvilnės), odos ir avalynės, maisto (cukraus), plaušienos ir popieriaus, poligrafijos pramonė. Geležinkelis riedmenų remonto įmonės. Siuvinėjimo, audimo (muslino, brokato), keramikos dirbinių, auksinių ir sidabrinių papuošalų gamybos, medienos, dramblio kaulo raižybos dailieji amatai. Javų auginimo regiono prekybos centras. Universitetas (įkurtas 1921), Karaliaus Jurgio medicinos universitetas (1911–2002 koledžas), muzikos, dailės akademijos. Inžinerijos ir technologijų, farmacijos, medicinos ir aromatinių augalų, paleobotanikos, vadybos, toksikologijos, cukranendrių tyrimų institutai. Botanikos ir zoologijos sodai. Indijos šiitų islamo religinis centras; daug šiitų kapų liekanų. Bara Imambaros (1784), Šota Imambaros (1837), Asafo ud Daulos rūmai (18 a. antra pusė). Prancūzų rokoko stiliaus rūmai, tarp jų – Konstancijos (18 a. antra pusė) ir Dilkušos (19 a. pirma pusė).
Istorija
Pagal senovės Indijos epą Ramajana, teritoriją, kurioje įsikūręs dabartinis Laknau, savo ištikimam broliui Lakšmanui už karines pergales padovanojo Ajodhjos valdovas Ramčandra; įkurtas miestas iš pradžių buvo vadinamas Lakšmanpuru. 12 a. Laknau atiteko Delio sultonatui, 14–15 a. – Džaunpuro karalystei, 16 a. – Didžiųjų Mogolų imperijai. Nuo 1755 Audho kunigaikštystės, kuri nuo 1764 buvo pavaldi Didžiosios Britanijos Ost Indijos bendrovei, sostinė. 18 a.–19 a. pradžios suklestėjo. 1856–1947 priklausė Britų Indijai. 1857 vienas indų sukilimo prieš britus centrų. 1921 įkurtas universitetas. Nuo 1950 Laknau priklauso Uttar Pradešo valstijai. Nuo 20 a. antros pusės Laknau sparčiai plečiasi, daugėja gyventojų.