laktãcija (lot. lactatio – pieno išskyrimas, žindymas), pieno susidarymas, kaupimasis moters bei žinduolių patelių organizme ir išsiskyrimas.
Moters laktacija
Prasideda po gimdymo. Pienas gaminasi pieno liaukose dėl hipofizės hormono prolaktino veikimo, išsiskiria tik maitinant. Žindant mechaniškai dirginami spenelio receptoriai. Susidarę nerviniai impulsai per hipotalamą veikia užpakalinę hipofizės dalį, kuri išskiria hormoną oksitociną. Jis, su krauju patekęs į pieno liaukas, sukelia jų mioepitelinių ląstelių susitraukimus, dėl to pienas iš alveolių išteka į latakėlius. Jei kūdikio maitinimas krūtimi nenutraukiamas, moters laktacija trunka kelis mėnesius, kartais ir kelerius metus. Per parą motinos pieno liaukose pasigamina 1–1,5 l pieno (daugiausia 4 l). Laktacijai turi įtakos paveldimumas, žindančios motinos sveikata, persirgtos ligos, mityba, pakankamas skysčių vartojimas. Laktaciją mažina nuovargis, nemiga, sunkūs psichiniai išgyvenimai, baimė, prislėgta nuotaika, vėlai pradėtas naujagimio žindymas, ilgos pertraukos tarp jų, maitinimas iš buteliuko (hipogalaktija).
1068
Gyvūnų laktacija
Naminių gyvulių laktacija po gimdymo iš pradžių didėja, vėliau mažėja. Karvė per laktaciją duoda 5000–8000 kg (daugiausia 14 000 kg) pieno. Ji daugiausia pieno duoda po apsiveršiavimo pirmo mėnesio pabaigoje ir antrą mėnesį. Ožka per laktaciją duoda 300–400 kg pieno. Karvių, kumelių, ožkų laktacija gerokai sumažėja prasidėjus naujam nėštumui. Laikotarpis nuo laktacijos pradžios iki užtrūkio vadinamas laktacijos periodu. Laktacijai padidinti per kitą periodą karvės melžiamos 1,5–2 mėn. iki apsiveršiavimo (užtrūkio periodas); kumelės ir ožkos užtrūkinamos dar anksčiau. Karvės periodas trunka vidutiniškai 10, kumelių – 9, ožkų – 8–10, kiaulių – 2 mėnesius.
2046