laktãzė, hidrolazių klasės fermentas, skaidantis pieno disacharidą laktozę (pieno cukrų) į galaktozę ir gliukozę. Sintetina daugelis mikroorganizmų, randama augaluose, gyvūnuose, žmogaus plonųjų žarnų epitelyje. Esant įgimtai ar įgytai laktazės fermentopatijai žmogaus organizme sintetinama per mažai ar nepakankamai aktyvios laktazės, atsiranda laktozės netoleravimas. Ji kaupiasi virškinamajame trakte, dėl to pakinta osmosinis slėgis, žarnyne kaupiasi vanduo. Žarnyno bakterijos skaido laktozę į organines rūgštis ir anglies dvideginį, susidariusios dujos ir rūgštūs skilimo produktai dirgina žarnyną. Vidurių pūtimas ir vandeningas viduriavimas išgėrus pieno – būdingi laktazės fermentopatijos požymiai. T. p. dalis laktozės patenka į kraują (laktozemija), iš jo – į šlapimą (laktozurija). Esant įgimtai fermentopatijai kūdikiai maitinami laktozės neturinčiais pieno pakaitalais. Įgytas laktazės trūkumas pasireiškia sergant kolitu, gastroenteritu, po žarnyno operacijų, dažniau pagyvenusiems žmonėms (apie 50 % suaugusiųjų), kai susilpnėja sekrecinis žarnyno aktyvumas. Laktazės trūkumas yra su rase susijęs požymis – jis būdingas 90 % azijiečių ir afrikiečių, tarp europiečių retesnis. Laktazė yra indukuojamas fermentas, todėl pieno vartojimas skatina laktazės sintezę.
2519