Lamánšas (pranc. La Manche, angl. English Channel), Atlanto vandenyno sąsiauris tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos krantų.
Ilgis 578 km, vidutinis plotis 158 km, plotas 91 200 km2, didžiausias gylis 172 metrai. Šiaurės rytuose pereina į Pa de Kalė sąsiaurį ir jungia Šiaurės jūrą su Atlanto vandenynu. Pietiniame krante yra Saint‑Malo ir Senos įlanka, šiauriniame – Lyme’o įlanka. Į Lamanšą įteka Somme’a, Sena. Sąsiauryje yra Normandijos salos ir Vaito sala. Vandens temperatūra žiemą 6–10 °C, vasarą 16,5–17,0 °C, druskingumas 35,0–35,3 ‰. Per Lamanšą iš vakarų į rytus teka srovė. Potvynių didžiausias aukštis 12,2 m (Saint‑Michelio įlanka). Vėjinės bangos būna iki 8 m aukščio. Per Lamanšą eina svarbus jūrų kelias. Didžiausi uostai: Portsmouthas, Southamptonas, Plymouthas (Didžioji Britanija), Havras, Cherbourg’as (Prancūzija). Po Pa de Kalė sąsiaurio dugnu eina geležinkelio tunelis (Eurotunelis). Tarptautinis hidrografijos biuras (Monakas) Lamanšą laiko jūra.
Lamanšas
Lamanšo sąsiaurį (ties Pa de Kalė) 1785 01 07 pirmieji perskrido (vandenilio pripildytu balionu) prancūzas Jeanas‑Pierre’as Blanchard’as ir amerikietis Johnas Jeffriesas; skrydis iš Doverio iki Guînesʼo (Prancūzija) truko 2,5 valandos. Lėktuvu pirmasis perskrido (1909 07 25; iš Les Barraquesʼo į Doverį) prancūzas Louis Blériot. Pirmasis sąsiaurį kirtęs (1875 08 24; nuo Doverio iki Calais per 21 val. 45 min.) plaukikas buvo britas Matthew Webbas. Pirmoji moteris – amerikietė Gertrude Ederle – Lamanšą perplaukė 1926 07 06; nuo kyšulio Cap Gris-Nez (Prancūzija) iki Kingsdowno (Didžioji Britanija) per 14 val. 39 minutes.
1978 03 16 Lamanšo pietvakarinėje dalyje, prie Bretanės (Prancūzija) krantų, įvyko viena didžiausių ekologinių katastrofų Europos istorijoje. Bendrovei Amoco priklausantis tanklaivis Amoco Cadiz (ilgis 334 m, plotis 51 m; pastatytas 1974), iš Charko (Iranas) į Rotterdamo uostą (Nyderlandai) gabenęs 219 mln. l nafos (priklausė Shell), dėl vairo gedimo tapo nevaldomas ir po 12 val. dreifo užplaukė ant už kelių kilometrų nuo žvejų kaimelio Portsallio esančios seklumos; dėl nepalankių oro sąlygų (stipraus vėjo, bangavimo) ir potvynio srovių visos pastangos neleisti laivui priartėti prie kranto (vilkimas, inkaro nuleidimas) buvo bevaisės. Iš korpuse pramuštos skylės pradėjo plūsti nafta. Įstrigęs tarp povandeninių uolų tanklaivis kitos dienos rytą sulūžo į kelias dalis. Išsiliejusi nafta padengė daugiau nei 300 km Bretanės (Côtes‑d’Armoro ir Finistère’o departamentų) pakrantės, buvo pažeista jos ekosistema (žuvo paukščiai, žuvys, vėžiagyviai, augalija, smėlėtuose paplūdimiuose nafta prasiskverbė į 0,5 m gylį).
iš Amoco Cadiz išsiliejusios naftos išplitimą vaizduojantis žemėlapis
Lamanšo pakrantė ties Brightonu (Didžioji Britanija)