Lancaster (Lánkasteris), miestas Didžiojoje Britanijoje, Anglijos šiaurės vakaruose, į šiaurę nuo Liverpulio, prie Lune’o upės (teka į Airijos jūrą) estuarijos.
51 900 gyventojų (2019; aglomeracijoje 102 500 gyventojų). Per Lancasterį eina Mančesterio–Glazgo geležinkelis ir plentas. Baldų, žemės ūkio mašinų gamyba, tekstilės, chemijos (plastikų, muilo) pramonė. Galvijų turgus (vienas didžiausių Anglijos šiaurės vakaruose). Universitetas (įkurtas 1964). Miesto muziejus.
Ashtono memorialas Lancasteryje (1909, architektas Johnas Belcheris)
Architektūra
Išliko romėnų gynybinės sienos, pirties griuvėsiai, 11 a. romaninė normanų pilis (apie 12 a. įrengtas kalėjimas, rekonstruota 14–16 a.) ir benediktinų vienuolynas su Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (interjero dekoras 13 a., po apytiksliai 15 a. rekonstrukcijos įgavo vėlyvosios gotikos formas, išplėsta 18 a.). Šv. Jono bažnyčia, muitinės pastatas (abu 18 a.), Šv. Petro katedra (1859).
Istorija
Iškilo romėnų stovyklavietės vietoje, kai 11 a. vietos feodalas pasistatė pilį prie Lune’o upės (lotyniškai castellum – pilis, iš čia Lancasterio pavadinimas) ir 1094 įkūrė benediktinų vienuolyną. Prie jų išsiplėtė gyvenvietė, 1193 gavo miesto teises.
Nuo 1194 Lankašyro grafystės, nuo 1351 Lancasterio kunigaikštystės centras; atiteko jaunesniajai Plantagenetų dinastijos šakai, pagal Lancasterį pavadintai Lankasteriais (1399–1461 ir 1470–71 jų atstovai buvo Anglijos karaliai).
1322 ir 1389 Lancasterį sugriovė škotai. 17 a. buvo Anglijos vienas svarbiausių afrikiečių vergų prekybos centrų. Per 17 a. Anglijos revoliuciją Lancasterio pilį tris kartus buvo apsiautę rojalistai. 18 a. dėl užakusių Lune’o upės žiočių miestas smuko, 19 a. atsigavo. Nuo 1937 turi didmiesčio (city) statusą. Dėl netoliese išsiplėtusių Mančesterio, Liverpulio didmiesčių 20 a. antroje pusėje Lancasterio reikšmė sumažėjo, 1974 jis prarado grafystės centro statusą. Lankašyro grafystės centras dabar yra Prestonas.
2271