Lančiūnavos-Šventybrasčio miškai

Lančinavos-Šventýbrasčio miška yra Kėdainių rj. savivaldybės teritorijoje, 10 km į šiaurę nuo Kėdainių, abipus plento į Panevėžį. Plotas 5890 ha, mišku apaugę 5330 hektarų. 14 miškų, didesnieji: Ilgatrakio, Lančiūnavos, Lepšynės, Pavermenių, Šventybrasčio. 47 % miškų yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Radviliškio regioniniam padaliniui (iki 2018 priklausė Kėdainių urėdijai). Lančiūnavos‑Šventybrasčio miškai labai netaisyklingų kontūrų, yra įsiterpusių kaimų. Per miškų šiaurinę dalį teka Nevėžio intakas Alkupys, per pietinę dalį ir vidurį – Obelies intakai Suleva bei Didysis ir Mažasis Malčius. Paviršius lygus ir pelkėtas. Miško augavietės laikinai įmirkusios. Upeliai sureguliuoti, diduma masyvo nusausinta. 5 % miškų – ekosistemų apsaugos II grupės, 3 % – apsauginiai III grupės, 92 % – ūkiniai IV grupės. Kultūrinės kilmės medynų 9 %. Beržynų yra 43 %, drebulynų 17 %, uosynų 12 %, juodalksnynų 9 %, baltalksnynų 8 %, eglynų 7 %, ąžuolynų 4 %. Jaunuolynai sudaro 15 %, pusamžiai medynai 41 %, bręstantys 21 %, brandūs 23 %. Medynų vidutinis amžius 49 m., bonitetas I,3, skalsumas 0,69, tūris 178 m³/ha. Miškuose nemaža briedžių, stirnų, šernų, lapių, vilkų ir kitų gyvūnų. 23 kvartale yra gamtos paminklas (ąžuolas), prie Milžemių kaimo – archeologijos paminklas (pilkapiai).

Sovietų okupacijos metais (1944–53) Lančiūnavos‑Šventybrasčio miškuose veikė Vyčio apygardos (Briedžio rinktinės ir Krištaponio rinktinės) ir Prisikėlimo apygardos (Maironio rinktinės) Lietuvos partizanai.

2355

-Šventybrasčio miškas