Łańcut (Láncutas), miestas Lenkijos pietryčiuose, Pakarpatės vaivadijoje, į šiaurės rytus nuo Rzeszówo; apskrities centras.
17 768 gyventojai (2021). Łańcutas įsikūręs netoli Wisłoko upės (Sano intakas). Per Łańcutą eina Dresdeno (Vokietija)–Lvovo (Ukraina) geležinkelis ir plentas. Elektros mašinų gamyba, siuvimo, maisto (spirito, pieno) pramonė. Turizmas (apie 200 000 turistų per metus). Pilies, Karietų, Judaikos, degtindarystės muziejai. Kasmetinis tarptautinis kamerinės muzikos festivalis (nuo 1962).
Architektūra
Dominikonų vienuolynas ir bažnyčia (15–16 a., perstatyta 17 ir 19 a.). Įtvirtinta ankstyvojo baroko Lubomirskių pilis (1629–41, manoma, architektas M. Trapola, dekoras dailininko G. B. Falconi, perstatyta 1771–1786 ir 1795–1807, architektas Chr. P. Aigneris, interjero puošyba dailininkų V. Brennos, Sz. B. Zugo, J. Chr. Kammsetzerio, 1889–1914 fasadas perstatytas neorenesanso stiliumi, architektai A. Beauqué, A. Pio) su oranžerija ir pokylių sale (1802, architektas Chr. P. Aigneris, dekoras F. Baumano), bibliotekos paviljonu (dabartinis interjeras 1900), teatru, ratine (19 a. pirma pusė, perstatyta 19–20 a., architektas A. Beauqué, dabar Karietų muziejus), klasicistiniu maniežu (1830, architektas L. Bogochwalskis), angliškuoju parku (1894, 20 a. išplėstas pagal F. Maxwaldo projektą). Vėlyvojo baroko sinagoga (1761, dabar Judaikos muziejus), buvęs miesto administracijos pastatas (1830, architektas L. Bogochwalskis), neogotikinė Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia (1900, architektas T. Talowskis), eklektinės vilos (20 a. pradžia).
2271
Istorija
Ankstyvaisiais viduriniais amžiais Łańcuto vietoje buvo pilis ir gyvenvietė. Apie 1349–69 gavo miesto teises. Priklausė įvairioms didikų giminėms (1629–1816 – Lubomirskiams, 1816–1944 – Potockiams). Nuo 15 a. plėtota prekyba, amatai (drobės audimas ir kita). 1549–1616 vienas didžiausių protestantizmo centrų Lenkijoje. Ne kartą nusiaubtas svetimų kariuomenių: Valakijos (1458), totorių (1502, 1523, 1624), Transilvanijos (1657). 18 a. garsėjo šilko audiniais. 1772–1918 priklausė Austrijai. 19 a. chasidizmo centras (žydų bendruomenė susikūrė 16 a.). Per II pasaulinį karą 1939–42 veikė getas. Po karo labai išsiplėtė. Nuo 1999 apskrities centras.