Landsberg am Lech (Lándsbergas prie Lècho), miestas Vokietijos pietuose, Bavarijoje, 50 km į vakarus nuo Miuncheno.
28 450 gyventojų (2022).
Landsberg am Lechas įsikūręs Alpių prieškalnėse, prie Lecho upės (Dunojaus intakas).
Per Landsberg am Lechą eina Miuncheno–Memmingeno automobilių magistalė. Žemės ūkio mašinų, staklių, buitinių elektros prietaisų gamyba, elektronikos, metalo apdirbimo, maisto (mėsos) pramonė. Muziejai, tarp jų – miesto, Herkomerio (tapyba, grafika, skulptūra), ugniagesių. Teatras.
Architektūra
Išliko Schmalzyurm (13 a.), gotikiniai (1425, 36 m aukščio) miesto vartai (vadinamieji Bavarijos vartai). Bažnyčios: vėlyvosios gotikos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (1488, barokinis interjeras puoštas stiuko dekoru 1702), rokokinė Šv. Jono (1752 architektas D. Zimmermannas), jėzuitų Šv. Kryžiaus (1754, barokinis interjero dekoras, arkadinis kiemelis, dabar miesto muziejus), Šv. Kotrynos (1892).
Senoji rotušė (1699, fasadas dekoruotas stiuku, skulptorius D. Zimmermannas, 1719), teatro rūmai (1878), kalėjimas (apie 1910; 1924 jame kalintas A. Hitleris), Landsbergo am Lecho administracinis pastatas (2003, architektai G. Landau, L. Kindelbacheris).
2271
Istorija
Dabartinio miesto vietoje buvusi Phetine gyvenvietė pirmąkart minima 1135. Kunigaikštis Henrikas Liūtas kitoje Lecho upės pusėje 12 a. viduryje pastatydino Landespurcho pilį, prie jos išsiplėtęs miestas 1320 gavo miesto teises ir buvo pavadintas Landsbergu.
Čia po nesėkmingo Alaus pučo 1923 su kitais naciais kalintas A. Hitleris parašė dalį autobiografinės knygos Mano kova (Mein Kampf), vėliau, naciams atėjus į valdžią, Landsberge vykdavo didžiausios Vokietijoje hitlerjugendo organizuojamos iškilmės. 1944 pastatyta didelė koncentracijos stovykla.
Po karo okupuotas Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės; čia buvo viena didžiausių SSRS ir Baltijos šalių žydų karo pabėgėlių stovyklų, 1946–47 nuteista ir pakarta daug nacių karo nusikaltėlių.