Landtagas

Lándtagas (vok. Landtag < Land – žemė, šalis + tagen – posėdžiauti), Livonijos konfederacijos luomų atstovaujamoji institucija 1420–1561. Turėjo 4 kurijas: prelatų (Rygos arkivyskupas, vyskupai, abatai, kapitulų atstovai), ordino (Livonijos ordino magistras ir kiti vadovai), vasalų (riterių, kitų kilmingųjų, arba ordinuotųjų, bajorų atstovai), miestų (Rygos, Talino, Tartu burmistrai ir 2–3 magistrato nariai). Kiekviena kurija posėdžiaudavo atskirai, balsuojant turėjo vieną balsą. Sprendimus (svarbiausi – dėl pinigų reformos, 1424, ir tikėjimo laisvės, 1554) Landtagas galėjo priimti tik vienbalsiai. Buvo šaukiamas dažniausia Valkoje ir Valmieroje, t. p. Cėsyse, Rygoje, Tartu ir Viljandi. Paprastai dalyvaudavo 40–50 atstovų, posėdžiai vykdavo 1–7 dienas. Landtagas padėjo konfederacijai išlaikyti pusiausvyrą tarp Livonijos ordino ir Rygos arkivyskupijos.