Landžòu (Lanzhou), miestas Kinijos vidurinėje dalyje, prie Huanghės upės; Gansu provincijos centras.
3,01 mln. gyventojų (2020; aglomeracijoje 4,36 mln. gyventojų). Plentai ir geležinkeliai į Urumči, Čengdu, Sianą, Baotou. Oro uostas. Transporto priemonių (geležinkelio riedmenų, lokomotyvų), naftos pramonės įrenginių, elektros prietaisų gamyba, naftos perdirbimas (naftotiekis iš Jumeno telkinio), juodoji ir spalvotoji metalurgija, chemijos (gumos, trąšų) ir naftos chemijos, tekstilės (vilnos), siuvimo, statybinių medžiagų (cemento), odos, maisto (malimo, tabako) pramonė. Netoli Landžou kasamos akmens anglys. 13 universitetų, svarbiausi: Šiaurės vakarų (įkurtas 1902), Landžou (1909), technikos (1919), Dziaotongo (1958). Institutai, tarp jų – Kinijos mokslų akademijos filialas. Gansu provincijos muziejus. Teatrai. Netoli Gansu rasta neolito, bronzos amžiaus stovyklų ir kapinynų. Landžou pradėjo kurtis 6 a. pr. Kr., per jį ėjo Didysis šilko kelias. 20 a. antroje pusėje tapo apdirbamosios pramonės ir vienu didžiausių Kinijos branduolinės energetikos centrų (gaunamas plutonis).