lankas
akmens amžiaus paprastasis lankas
lankas su strėlėmis
lañkas, senovinis rankinis ginklas strėlėms svaidyti. Atsirado paleolite, išplito mezolito laikotarpiu. Naudotas iki 17 a. visų pasaulio tautų (kai kur tebenaudojamas), darytas dažniausiai iš medžio, kai kur – iš bambuko. Ankstyvasis darytas iš lankstaus medžio strypo ir tarp jo galų įtemptos templės (paprastasis lankas). Vėlyvesni lankai vidinėje pusėje buvo sustiprinami kaulo arba rago plokštelėmis, viduryje įtvirtinama medinė rankena, šoninėje – sausgyslių pluoštu, lankas spirališkai apklijuojamas beržo tošimi ar šilko siūlų apvijomis, kurios lakuojamos, dengiamos oda, pergamentu (sudėtinis lankas); vienas ankstyviausių sudėtinių lankų rastas Vengrijoje 10 a. kape. Vėliau lankus pradėti gaminti iš plieno. Naudoti įvairių formų – paprastas, su dviem, trimis ir keturiais lenkimais, asimetriškas, trikampis ir artimas trikampiui lankai.
Paprastieji buvo egiptietiškasis, daniškasis, europietiškasis ir Šiaurės Amerikos indėnų trumpieji, angliškasis ir Amazonės indėnų ilgieji, indiškasis plieninis ir pigmėjų lankas. Sudėtiniai lankai: mongoliškasis, kiniškasis, korėjietiškasis, rusiškasis, indiškasis, vengriškasis, hunų, skitų, turkiškasis, Šiaurės Amerikos indėnų, eskimų, japonų (jumi) ir asirų trikampis lankas. Paprastieji dar vadinami didžiaisiais, sudėtiniai – mažaisiais lankais.
Lietuvoje
Lankas pradėtas naudoti paleolite, paplito mezolite. Iš pradžių naudotas medžioklėje, vėliau (ypač nuo geležies amžiaus) ir karyboje. Ankstyvasis buvo paprastas trumpasis lankas, jo strėlių antgaliai – titnaginiai (ankstyviausi datuojami dešimtas–aštuntas tūkstantmetis prieš Kristų), vėliau – kauliniai ir geležiniai. Kaulinių ir geležinių strėlių antgalių randama piliakalniuose. Ankstyviausių geležinių trisparnių strėlių antgalių (5–8 a.) rasta Plinkaigalio kapinyne, Aukštadvario ir Kunigiškių piliakalniuose. Ypač daug 10–13 a. geležinių strėlių antgalių rasta Kaukų, Aukštadvario ir Rudaminos piliakalniuose. Vėliau atsirado ir sudėtinių azijinių arba vadinamųjų rytietiškų lankų. Jie paplito per karinius kontaktus su Rusia ar kultūros ryšius su totoriais ir karaimais, 14 a. pabaigoje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto atkeldintais į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Medžioklėje naudoti mažieji (arba trumpieji), karyboje – didieji (arba ilgieji) lankai. 18 a. lankus pakeitė šaunamieji ginklai (pradėjo plisti 17 amžiuje). Manoma, iki 19 a. pradžios valstiečiai dar medžiojo lankais.