Lánkasteriai (Lancaster, House of Lancaster), Anglijos karalių dinastija, valdžiusi 1399–1461 ir 1470–71. Plantagenetų dinastijos atšaka. Vardas atsirado 1267, kai karalius Henrikas III patvirtino Lankasterio erlo titulą savo antrajam sūnui Edmundui, kurio vaikaitis Henrikas 1351 tapo Lankasterio kunigaikščiu. Henrikas neturėjo sūnų, bet jo duktė Blanche’a ištekėjo už karaliaus Eduardo III trečiojo išlikusio sūnaus Jono Gentiečio. 1362 Jonas Gentietis paveldėjo Lankasterių valdas ir titulą. Mirus Jonui Gentiečiui, jo sūnus Henrikas nuvertė karalių Ričardą II ir tapo Anglijos karaliumi Henriku IV. Jis ir Lankasterių dinastijai priklausę Henrikas V bei Henrikas VI valdė daugiau kaip 60 metų. Per Baltosios ir Raudonosios rožių karą Lankasteriai kovojo dėl valdžios su Jono Gentiečio jaunesniojo brolio Edmundo Langley palikuoniais Jorkais ir pralaimėjo. Valdžia atiteko Tiudorų dinastijai.
Plantagenetų ir Lankasterių dinastijų karalių skulptūros Yorko katedroje (15 a.; iš kairės: Henrikas III, Eduardas II, Eduardas III, Ričardas II, Henrikas IV, Henrikas V, Henrikas VI)
180