Lankõs apskrits (vokiečių k. Kreis Niederung, nuo 1934 Kreis Elchniederung), Pakanės apskrits, 1815–71 Prūsijos karalystės, 1871–1945 Vokietijos administracinis teritorinis vienetas. Sudarytas per 1815–18 reformą. Centras – Gastos. Ribojosi su Ragainės, Tilžės, Labguvos, Klaipėdos (nuo 1920 – ir su Pagėgių) apskritimis bei Kuršių mariomis. Iš pradžių plotas buvo 986,5 km2 su ~28 500 gyventojų.
Į apskritį kėlėsi daug Mažosios Lietuvos lietuvių (lietuvininkų) iš kitų apskričių (drėgnuose ir nusausintuose derlinguose plotuose kūrėsi nausėdijos, dvarai). Kuršių marių ir upių pakrantėse nuo seno buvo žvejų kaimų, dėl to apskritis lietuvininkų vadinta Lietuviškąja žemuma, rytinė dalis – Tilžės žemuma (šiai priklausė ir dalis Tilžės apskr.). 1825 iš 37 338 Lankos apskr. gyventojų lietuviškai kalbėjo 49,1 %, 1852 – 38,4 %, 1890 – 25,2 % žmonių.
Per apskritį ėjo vandens kelias Gilijos upe, juo iš Nemuno baseino į Vakarų Europą plukdyti sieliai, plukdyti laivai su kroviniais. Daug nuostolių padarydavo dažni potvyniai. 19 a. pabaigoje iškasta naujų sausinimo kanalų, pastatyta polderių, apsauginių pylimų; nauji plotai naudoti našiam žemės ūkiui plėtoti, pirmiausia pienininkystei. Svarbiausi verslai: šieno plukdymas į Karaliaučių ir kitus Mažosios Lietuvos miestus, daržovių, bulvių auginimas, žvejyba ir žuvų prekyba.
Iki 20 a. pradžioje Lankos apskr. šiaurinėje ir vakarinėje dalyje svarbi susisiekimo priemonė buvo valtys, kuršvaltės, kuršlaiviai, garlaiviai. 1871 apskrities 414 gyvenviečių gyveno 52 609, 1910 – 55 342 žmonės. 1892–1918 veikė Tilžės‑Lankos apskrities lietuviška konservatyvų skyrimo draugystė (konservatorių organizacija; Lietuviškos konservatyvų skyrimo draugystės).
Po Versalio taikos sutarties (1919) susidarius Klaipėdos kraštui ir įkūrus Pagėgių apskr., Lankos apskr. ribos pasikeitė. 1939 jos plotas – 1003 km2, buvo 32 valsčiai, 226 seniūnijos, 11 evangelikų liuteronų parapijų, 55 376 gyventojai. Apskritis panaikinta 1945.