laosiẽčių kalbà, lao kalba, priklauso tajų kalbų šeimos pietvakarių pogrupiui (kinų ir tibetiečių kalbos). Artima tajų kalbai.
Paplitimas
Laoso valstybinė ir etninių grupių bendravimo kalba. Kalbančiųjų apie 4,23 mln. (2015). Dar vartojama Tailando šiaurinėje dalyje (kalbančiųjų apie 20 mln.).
Gramatikos ypatybės
Laosiečių kalba turi labai daug tarmių. Laose skiriamos 3 tarmių grupės (šiaurės, vidurio ir pietų), kurios viena nuo kitos dažniausiai skiriasi tonais (šiaurės tarmėms būdingi 5, pietų – 6 tonai). Bendrinė rašomoji kalba susidariusi Vientiano šnektos pagrindu (būdinga 6 tonai: žemas, vidutinis, aukštas, kylantis, aukštėjantis, žemėjantis). Laosiečių kalba yra izoliacinė. Kalbos pagrindą sudaro vienskiemenės nekaitomos šakninės morfemos. Gramatiniai santykiai reiškiami tarnybiniais žodžiais ir fiksuota žodžių tvarka sakinyje (būdinga veiksnys–tiesioginis papildinys–tarinys). Leksikoje gausu skolinių iš pali kalbos ir sanskrito.
Raštas
Seniausi rašto paminklai iš 14–15 amžiaus. Vartojamas laosiečių raštas (2 variantai), kilęs iš pietryčių indų rašto.