Laòso architektūrà
Iki 17 amžiaus
Išliko 1–5 a. megalitinių statinių. Tradiciniai gyvenamieji namai karkasiniai, statomi ant supilto paaukštinimo, iš medžio šakų pintomis arba lentų sienomis, dažniausiai su veranda, dengti dvišlaičiais stogais.
Iš ankstyvųjų vidurinių amžių netoli Savannakheto išliko 6–11 a., panašių į Kambodžos sakralinius pastatus, šventyklų, į šiaurę nuo Vientiano – 10–12 a. uolų šventyklų. Nuo 14 a. pabaigos pradėta statyti vatai (šventyklos), sudaryti iš stačiakampio plano salės su 3, rečiau 1 arba 5 navomis, kartais apsupti galerija, viduje statyta Budos skulptūros. Dauguma vatų turi du portikus, atremtus į arkadomis sujungtas 4 kolonas (2 vidurinės aukštesnės už šonines), kartais su lotoso formos kapiteliais; stogas dvigubas su gyvačių arba ragų pavidalo į viršų užlenktais smaigaliais, šlaitus remia medinės raižytos konsolės (vatas Visun Luang Prabange, 1503; Luang Prabangas – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1995).
vatas Sieng Tong Luang Prabange (16 a.)
Didžiausi vatai statyti Vientiane – karališkasis Fra Kėjo (1565, 1938 atstatytas) ir Sisaketo (1820). Dažnai vatas buvo dalis vienuolyno komplekso, kuriame statyti maldos namai (thovai), bibliotekos (umu), į indiškas stupas panašūs thatai (Vato Phu šventyklų kompleksas, 7–12 a.; jis su senųjų gyvenviečių vietove bei kraštovaizdžiu – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2001). Thatai statyti iš plytų, įvairaus dydžio ir formų (pusės sferos, varpo, laiptuotos piramidės, bokšto su smaile pavidalo). Kartais jie sudaro ansamblius (statytus aukštumose) su terasomis, galerijomis ir aplinkiniais mažesniais tchatais (Luango thatas Vientiane, 1586, 1931 atstatytas). Šventyklų interjerai puošiami religinės tematikos sienų tapyba, frontonai, medinės durys – augalinių motyvų, mitologinių vaizdų drožyba, stiuko ornamentika.
17–20 amžius
triumfo arka Vientiane (1958, architektas T. Sajatsena)
17–19 a. plėtota medinė architektūra. Nuo 19 a. pabaigos miestų planai taisyklingi, statyti plytiniai, daugiausia 2–4 aukštų, europietiški visuomeniniai pastatai ir kotedžai, išsiskiriantys formų paprastumu, naudoti balkonai ir įrenginiai apsisaugoti nuo saulės. Po nepriklausomybės paskelbimo pastatyta modernių pastatų (Lansang viešbutis Vientiane, 1963, architektas Khamfetas), kai kurie jų turi vietinės architektūros bruožų (Vidaus reikalų ministerija Vientiane, 1965, architektas Sergo; t. p. S. Fumo, g. 1901, Khamfeto, projektuoti pastatai).
Pasaulio paveldo vertybės
Luang Prabangas (nuo 1995), Vato Phu šventyklų kompleksas su senųjų gyvenviečių vietove bei kraštovaizdžiu (nuo 2001), megalitų kompleksas Siangkoango plokščiakalnio šlaituose (nuo 2019).
2271
Laoso kultūra