Laòso dail
Tradicinei Laoso tapybai įtakos turėjo Tailando ir Kinijos tapyba. Šventyklų interjerai, vidinės ir išorinės terasų, portikų sienos dekoruotos daugiaspalviais piešiniais ant aukso lapų trafaretinio pagrindo arba vienspalvio raudono fono, vaizduota epizodai iš Budos gyvenimo, tailandietiškosios ir laosietiškosios Ramajanos versijos epiniai siužetai. Kūriniams būdinga naivumas, lyrizmas, humoras. Ankstyviausi skulptūros radiniai datuojami apie 1350. Kurtos bronzinės, brangiųjų metalų, akmeninės, terakotinės, medinės, sausojo lako skulptūros (paveiktos Mon Dvaravati, 6–11 a., laikotarpio, khmerų meninės tradicijos), Budą vaizduojantys reljefai, budizmo mitologijos siužetai (Sėdintis Maravidžaja Buda 16 a.). Skulptūroms būdinga statiškos figūrų pozos, kanonizuoti gestai, tipizuoti veido bruožai.
vato Sisaket Vientiane interjero fragmentas (maždaug 19 a. pradžia)
Nuo 16 a. degti utilitarūs, paprastų formų keramikos dirbiniai (stikliniai indai, ąsočiai, dubenys, taurės, aliejinės lempos, kendi – gėrimo indas su snapeliu, be rankenėlės). Jiems būdinga grioveliais raižyta pilka arba rausva šiurkšti tekstūra, glazūravimas. Medžio dirbiniai (daugiausia vienuolynų baldai) išsiskyrė originalumu (medis inkrustuotas stiklo gabalėliais, perlais), meniškumu. Prancūzų kolonizacijos laikotarpiu Laoso dailė sumenko. Šiuo laikotarpiu sukurta tik kelių oficialių asmenų portretai ir kelios oficialios skulptūros vakarietiška maniera. Paskelbus nepriklausomybę menininkai, kurie meno mokykloje Vientiane buvo mokęsi vakarietiškų technikų, grįžo prie Laoso tradicinių temų ir stiliaus. Nuo 20 a. vidurio gausiau kuriami peizažai, natiurmortai, portretai. Gaminami neglazūruoti, utilitarūs indai, panašūs į senuosius keramikos dirbinius. Taikomojoje dailėje tęsiamos medžio drožybos, audimo, metalo kalstymo tradicijos.
Budos parko (įkurtas 1958) Sieng Khuane fragmentas
2271
Laoso kultūra