Laòso gamtà
Laoso gamtinis žemėlapis
Reljefas
Laoso teritorijos didžiausią dalį (apie 90 %) užima kalnai ir aukštumos. Reljefas (išraižytas upių) žemėja pietvakarių kryptimi. Šalies šiaurėje ir vidurinėje dalyje yra Siangkhoango (Tranino) plokščiakalnis (didžiausias aukštis 2819 m, Phu Bijos kalnas – aukščiausias Laose), rytuose, pasienyje su Vietnamu, – Anamo kalnų dalis; susidarę iš granitų, bazaltų ir klinčių. Pietuose plyti Boloveno plynaukštė. Vakaruose, prie Mekongo (sudaro didžiąją dalį sienos su Tailandu) yra nedidelių žemumų; žemiausia šalies vieta – 70 m – yra Mekongo slėnyje. Apie 10 % Laoso teritorijos užima karstas – plačios poljės, daubos, įgriuvos, požeminės upės, karstiniai urvai: Sebangfajaus upės urvas, Tham Nam Non, Tham Khoun Dori–Houay Sai (ilgis 42 km; ilgiausias šalyje), Tham Phiseua (giliausias; –467 metrai). Kai kuriuose urvuose yra archeologinių radimviečių ir kultinių apeigų vietų.
Laoso karstinis kraštovaizdis
Klimatas
Klimatas musoninis subekvatorinis, šiaurėje (kalnuose) – vertikalinis klimato zoniškumas. Sausio vidutinė temperatūra 16–21 °C, liepos – 28–30 °C; šalčiausi mėnesiai – gruodis, vasaris, šilčiausi – kovas, balandis. Per metus iškrinta 1200–2000 mm, Boloveno plynaukštėje – 3700 mm kritulių; lietingasis laikotarpis gegužę–spalį, sausasis – lapkritį–balandį.
Vidaus vandenys
Upės priklauso Ramiojo vandenyno baseinui; didžiausios – Mekongas (teka per visą Laoso teritoriją iš šiaurės į pietus) ir jo intakai U, Tha, Bengas, Ngumas, Kadingas, Bangfai, Banghianas, Kongas. Dėl musoninių liūčių upėms būdingi dideli vandens lygio sezoniniai svyravimai (Mekonge iki 8–10 metrai). Yra krioklių ir slenksčių.
Dirvožemiai
Laoso kalnuotose vietovėse vyrauja nederlingi geležaliumžemiai ir rūgštžemiai, Boloveno plynaukštėje ir Laoso vakaruose – savanų geltonžemiai, tarpukalnių įduboje Sieng Khuango apylinkėse – verstžemiai. Mekongo slėnyje kai kur yra derlingų šlynžemių ir salpžemių.
Augalija
Miškai užima 54 % Laoso teritorijos; dėl intensyvaus kirtimo jų nuolat mažėja (20 amžiaus 6 dešimtmetyje jie užėmė apie 70 % teritorijos). Auga atogrąžų lapus metantys ir visžaliai miškai, iki 1000–1500 m aukščio – palmės, bambukai, lianos, paparčiai, santalai. Yra savanų.
Gyvūnija
Veisiasi drambliai, tigrai, elniai, skujuočiai; gausu roplių (gyvačių, driežų), graužikų. Laoso pietuose rasta nykstančių Siamo krokodilų.
Aplinkos apsauga
Dėl nepakankamos Laoso gamtos apsaugos nekontroliuojamai kertami miškai (ypač vertingų rūšių medžiai – palisandramedžiai, santalai, raudonmedžiai), t. p. medžiojami brangiakailiai žvėrys (leopardai, tigrai), išvežami jų kailiai. Saugomos teritorijos užima apie 11,7 % šalies ploto. Daugiausia jų yra Anamo kalnuose (didžiausias – Nakai-Nam Theuno nacionalinis draustinis; plotas 353,2 km2) ir Boloveno plynaukštėje (Se Bang Nuano gamtos draustinis). 2 Ramsaro konvencijos (Laose įsigaliojo 2010) saugomos vietovės (plotas 147,6 km2): Xe Champhone ir Beung Kiat Ngong.