Laòso mùzika.
laosietis muzikuoja
Apima tradicinius kaimo vokalinius žanrus, klasikinę muziką, populiarias dainas, budistų ritualinę muziką, kalnuose gyvenančių kitų etninių grupių (ne laosiečių) muziką. Rūmų muzikinės tradicijos gyvuoja Vientiane, Luang Prabange ir Čampasake. Populiarioji muzika atliekama Mekongo pakrančių miestuose; čia didžiausia Tailando muzikinės kultūros įtaka. Mažiausiai ištirta aukštikalnių etninių grupių muzika, ji artima Vietnamo ir Pietų Kinijos muzikai.
Kaimo muzika
Kaimo muzikai būdinga vokalinių žanrų kūrinių įvairovė. Repertuarą sudaro vyrų ir moterų meilės dialogai (vokalinės melodijos su instrumentų pritarimu). Daugiausia tai ritualinės garbinimo formos, sudarytos iš dainuojamosios poezijos ir patarlių. Laoso šiaurėje ir vidurinėje dalyje šis žanras vadinamas khapu, pietuose – lamu. Yra 5 šiaurinių ir 8 pietinių žanrų atmainos. Kiekviena jų turi savitų stiliaus bruožų, tarpusavyje skiriasi dialektu, derme, melodiniu kontūru, atlikimo tradicija ir akompanimentu. Kaimo melodijos tradiciškai atliekamos per kalendorines, budistų ar nacionalines šventes. Kaimuose pučiamas kchenas (lūpiniai vargonai, padirbti iš moliūgo ir 6–18 bambuko stiebų). Instrumento aukštis – 1–4 metrai. Grojama 3–4 garsų akordais. Garsyną sudaro 2 oktavų apimties diatoninis garsaeilis. Kchenu grojama solo arba ansamblyje su kitais instrumentais, akompanuojama dainoms.
lūpiniai vargonai kchenas
Kiti instrumentai: ilgoji bambuko fleita (khoui), liutnios tipo gnaibomieji chordofonai (phinas, kachapis, turi 2–4 stygas), strykiniai chordofonai (so, so i), birbynės (pi luoangas, pi bapas), vertikalusis ksilofonas (dunglungas), lėkštės (singas arba sapas).
Klasikinė muzika
Klasikinė muzika (lao deum) susijusi su Kambodžos ir Tailando klasikinės muzikos tradicijomis. Repertuarą sudaro pastovios kompozicijos, retai kada užrašomos natomis. Klasikinės muzikos ansambliai būna kelių tipų. Ansamblis piphatas (Vientiane) arba sepnjai (Luang Prabange) susideda iš ksilofonų, katilo pavidalo gongų, dvigubo obojaus, būgnų ir lėkštelių. Ansamblis maholis (Vientiane) arba sepnojus (Luang Prabange) dažniausiai susideda iš melodinių idiofonų, strykinių chordofonų, fleitos ir mušamųjų instrumentų bei kcheno. Ansamblį kheuang sai sudaro du smuikai so, cimbolai, fleitos ir mušamieji instrumentai. Atliekami trijų rūšių žanrai. Uvertiūros (laksana homloungai) – rimto, iškilmingo charakterio siuitos, susideda iš keleto griežtai fiksuotų kompozicijų, grojamos per ceremonijas. Kai kuriais kūriniais pritariama ir šokio dramai ar kaukių teatrui. Atlieka piphato ansamblis. Įdomiosios kompozicijos (laksana moun seun) – lengvesnio charakterio, melodingesnės; dažnai jas atlieka maholi arba kheuang sai ansambliai. Liūdesio dainos (laksana sok sao) – laidotuvių repertuaras ir kitokios gedulingoms progoms skirtos kompozicijos.
Populiarioji muzika
Populiarioji muzika savita, daugiausia atliekama ir klausoma Vientiane bei mažesniuose Mekongo pakrančių miestuose. Atsirado iš laosietiško žanro lukthungo. 20 a. 9 dešimtmetyje išpopuliarėjo lam singo žanras, turintis tradicinės, elektroninės ir roko muzikos bruožų.
Kitų etninių grupių, budistų ritualinė muzika
Pagrindinė hmnongų (Kinijoje – miao) etninės grupės muzikavimo forma – dainuojamosios poezijos žanrų kūriniai, atliekami aukštu balsu. Melodijos vingiai atitinka kalbos tonus. Gali būti pučiama ir gengu (lūpiniais vargonais; sudaro 6 vamzdeliai su laisvaisiais liežuvėliais). Imituoja tuos pačius eilėraščius ir yra kalbos pakaitalo rūšis. Svarbiausios muzikavimo progos – mėnulio Naujieji metai ir laidotuvės.
Budistai dažniausiai gieda pali arba laosiečių kalba.
Ryšius su Šiaurės rytų Tailando muzika (dauguma Šiaurės rytų tailandiečių kalba laosiečių kalba) rodo vietiniai lam klawn ir lam tat žanrų kūriniai.
Muzikinės institucijos, kompozitoriai
1959 Vientiane įsteigta Lao dailiųjų menų mokykla (1992 ji pavadinta Nacionaline muzikinio folkloro ir šokio mokykla). Laose veikia muzikų asociacija. Žymiausi Laoso kompozitoriai – Baunthamali, Khamla Nokeo.
L: A. Daniélou La musique du Cambodge et du Laos Pondichérry 1957; T. Miller Traditional Music of the Lao: Kaen Playing and Mawlum Singing in Northeast Thailand Westport 1985.
1731
Laoso kultūra