lãpės, šuninių (Canidae) šeimos žinduoliai. Apie 14 rūšių. Paplitusios visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Nedidelės, siauru snukiu, puria, dažniausiai ilga uodega. Minta daugiausia peliniais graužikais, kiškiais, paukščiais, dvėsena, bestuburiais. Daugelis rūšių medžiojamos dėl kailio. Rudoji lapė (Vulpes vulpes) paplitusi Eurazijoje, Šiaurės Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje, aklimatizuota Australijoje. 46 porūšiai. Kūno ilgis 60–90 cm, uodegos 40–60 cm, masė iki 11 kg (Europoje gyvenančių patinų vidutinė masė 6,7 kg, patelių – 5,4 kg). Dažniausiai gelsvai ruda, uodegos galas baltas. Gyvena miškuose, urvus kasa šlaituose arba apsigyvena kitų iškastuose urvuose, užklysta į gyvenvietes, priemiesčius. Nėštumas 50 dienų. Veda 3–12, dažniausiai 7 jauniklius. Lietuvoje medžiojamos visus metus, per 2022–23 medžioklės sezoną sumedžiotos 8 938 lapės. Iš tamsiaplaukio kanadinio porūšio (Vulpes vulpes fulvus) 19 a. pabaigoje išvesta juodsidabrė lapė, iš jos – dar kelios veislės. Jas daugelyje šalių augina dėl kailio specialūs ūkiai, mėgėjai.
rudoji lapė (vasarą)
rudoji lapė (žiemą)
rudosios lapės jaunikliai prie urvo
Poliarinė lapė (Vulpes lagopus, arba Alopex lagopus) paplitusi Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tundrose, gyvena net ant Arkties vandenyno ledo. Kūno ilgis 30–55 cm, uodegos apie 35 cm, kūno aukštis apie 30 cm, masė apie 5 kilogramus (patelės kiek mažėsnės už patinus). Snukis gana trumpas, ausys labai mažos. Uoslė labai gera.
poliarinė lapė žieminiu kailiu
Vasarą kailis rudai pilkas, galva, nugara, uodega ir kojos rudi, šonai ir pilvas šviesiai smėlinės spalvos, padeda gerai slėptis tundroje, žiemą kailis baltas arba melsvas, ilgesnis. Vienintelė šuninių rūšis, kuri keičia kailio spalvą pagal metų laikus. Visų arktinių lapių vasarinis kailis yra panašus, bet žiemos kailis būna dviejų skirtingų spalvinių variantų – baltas ir mėlynas. Pagal tai skiriama vadinamosios baltosios lapės ir mėlynosios lapės. Baltoji lapė žiemą yra balta, mėlynosios lapės žieminis kailis būna nuo šviesiai pilkos iki tamsiai mėlynos ir net juodos spalvos (priklauso nuo vados ir geografinių skirtumų). Dėl storo kailio ir plaukuotų letenų poliarinė lapė gali išgyventi iki –50 °C temperatūroje. Grobį dažnai puola kaip katė. Minta lemingais, pelėnais, paukščiais, jų kiaušiniais ir jaunikliais, ruonių dvėsena, rečiau vaisiais, vabzdžais, žuvimis. Monogamai. Upių, ežerų pakrantėse ar aukštesnėse, amžinojo įšalo nepaveiktose vietose kasa urvus su sudėtinga, iki aštuonių įėjimų tunelių sistema.
Nėštumas 50–56 dienos. Nuo gegužės iki birželio vidurio veda 3–9 jauniklius. Jaunikliais rūpinasi patelė ir patinas. Poliarinių lapių kailis labai vertingas.
Fenekas (Vulpes zerda) paplitęs Šiaurės Afrikos ir Arabijos dykumose. Tai mažiausia lapių rūšis: kūno ilgis apie 40 cm, uodegos apie 20 centimetrų. Smėlio spalvos. Ausys labai didelės. Pietryčių Europos ir Azijos stepėse, pusdykumėse ir dykumose paplitusi stepinė lapė, Afrikoje – didžiaausė lapė (Otocyon megalotis), kurios pagrindinis maistas yra vabzdžiai, jų lervos.
fenekai
didžiaausė lapė
a – rudoji lapė, b – poliarinė lapė, c – fenekas
2005
-fenekas; -poliarinė lapė; -rudoji lapė