lapidãrijus (lot. lapidarius – akmeninis), viduramžių iliustruotas intelektinis veikalas, kuriame aprašomi brangakmeniai, jų sąsajos su Zodiaku, gydomosios ir magiškosios savybės. Jame susipynę mitologiniai ir moksliniai akmens savybių stebėjimai. Lapidarijaus užuomazgų būta Plinijaus (23–79) knygose Gamtos istorijos (Naturalis Historia 37 knygos, parašyta 77, išspausdinta 1469). Viduramžiais paplito tarp alchemikų. Vienas žymiausių lapidarijų, parašytas graikišku Damigerono (~5–6 a.) vardu – Akmenų savybės (De virtutibus lapidum, išleistas lotynų kalba 1855, prancūzų kalba 1985, anglų kalba 1989, rusų kalba 1992). Vyskupo Marbodo iš Rennes’o (1035–1123) lapidarijuje aprašoma vaistų, amuletų gydomasis poveikis žmogaus kūnui ir sielai.
2271