Laplándija (šved. Lappland, Lappmark, suom. Lappi, Lapi), Lãpija, kraštas Europos šiaurėje, Skandinavijos ir Kolos pusiasaliuose. Priklauso Norvegijai (Finnmarkas), Švedijai (Norrbottenas, Västerbottenas), Suomijai (Lapija), Rusijai (Murmansko sritis). Plotas apie 450 000 km2. Be kitų tautų, gyvena 30–60 tūkst. samių (lapių). Paviršiaus didžiausias aukštis 2111 m (Kebnekaisės kalnas). Daug ledyninių ežerų (didžiausias – Inari). Upės trumpos, slenkstėtos (Umeälvenas, Luleälvenas, Torneälvenas, Kemijoki). Klimatas vidutinių platumų ir subarktinis jūrinis; ilga žiema, trumpa vasara. Pietuose pušynai ir eglynai, šiaurėje beržynai, miškatundrės ir tundros augalija. Natūrali gamtinė aplinka saugoma rezervatuose (Laplandijos rezervatas Rusijoje) ir nacionaliniuose parkuose (Sareko nacionalinis parkas, Storra Sjöfalleto, Padjelantos, Mudduso (Švedija), Øvre Anarjåkkos, Øvre Dividalio (Norvegija), Lemmenjoki, Urho Kekkoneno, Oulankos (Suomija). Švedijos Laplandijos vidurinė dalis (plotas apie 9500 km2) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1996).
poliarinė pašvaistė (Inari apylinkės, Suomija)
Kasama geležies rūda (Kirunoje, Gällivarėje), nikelis, apatitai (Kolos pusiasalyje), vario, aukso, sidabro rūdos. Ganyklinė gyvulininkystė (šiauriniai elniai), miškininkystė, žvejyba, turizmas. Gyventojų tankis 2–6 žm./km2. Didžiausi miestai: Narvikas (Norvegija), Kiruna (Švedija), Rovaniemi (Suomija), Murmanskas (Rusija).