Lãptevų jra (more Laptevych), Arkties vandenyno dalis prie Rytų Sibiro krantų, tarp Šiaurės Žemės, Taimyro pusiasalio ir Naujojo Sibiro salų. Plotas 662 000 km2, didžiausias gylis 3385 m (Nanseno dubumoje), dažniausias iki 200 metrų. Vilkickio sąsiauris ir Šokalskio sąsiauris jungia Laptevų jūrą su Karos jūra, Laptevo sąsiauris, Eterikano ir Sannikovo sąsiauris – su Rytų Sibiro jūra. Didžiausios įlankos: Chatangos įlanka, Olenioko įlanka, Buor Chajos, Janos. Didžiausia sala – Didysis Begičevas. Į Laptevų jūrą įteka: Chatanga, Oleniokas, Lena, Jana. Dugne yra Sadko lovys. Vandens temperatūra žiemą nuo –0,8 iki –1,8 °C, vasarą įlankose 8–10 °C, vidurinėje dalyje 0–2 °C, šiaurėje žemiau 0 °C. Didesnę metų dalį Laptevų jūrą dengia ledai. Druskingumas 20–34 ‰, prie krantų 1–5 ‰. Veisiasi ruoniai, vėpliai. Per Laptevų jūrą eina Šiaurės jūrų kelias. Didžiausias uostas Tiksis.
Laptevų jūros pakrantė (tundra, Jakutija)
Jūra pavadinta Arkties tyrinėtojų Charitono Laptevo ir D. Laptevo (Rusija) vardu.
Laptevų jūra