Lapua judėjimas
Lãpua judjimas, Lappo judėjimas (Lãpo judjimas; suom. Lapuanliike, šved. Lapporörelsen), 20 a. 3–4 dešimtmečio Suomijos fašistuojantis politinis judėjimas.
Judėjimo pradžia
Atsirado 3 dešimtmečio pabaigoje pablogėjus ekonominei padėčiai ir dėl to suaktyvėjus komunistų veiklai. Judėjimo pradžia – įvykiai Lapua vietovėje (Vakarų Suomijos lenis): jos gyventojai 1929 11 jėga nutraukė komunistų surengtą mitingą.
Tikslai ir rėmėjai
Iš pradžių Lapua judėjimas skelbė nacionalistinius ir antikomunistinius šūkius, reikalavo uždrausti Suomijos komunistų partijos veiklą, vėliau veikiamas fašizmo ir nacionalsocializmo radikalėjo, siekė apriboti demokratines laisves, iš esmės – panaikinti parlamentarizmą. Lapua judėjimą rėmė įvairių sluoksnių žmonės, tarp narių buvo daug 1918 pilietinio karo veteranų.
Veikla
Vykdė smurto aktus (užpuldinėjo politinių priešininkų laikraščių redakcijas, oponentus dažnai pagrobdavo, sumušdavo ir nuveždavo į SSRS pasienį), 1930 07 surengė vadinamąjį maršą į Helsinkį (dalyvavo daugiau kaip 12 000 žm.). Ėmė daryti įtaką vyriausybei, pasiekė, kad 1930 būtų priimtas pilietines teises ir spaudos laisvę ribojantis Respublikos gynimo įstatymas. Buvusio Suomijos kariuomenės generalinio štabo viršininko Kurto Martti Walleniuso vadovaujamos Lapua judėjimo karinės formuotės 1932 02–03 nesėkmingai bandė įvykdyti valstybės perversmą (perversmininkų neparėmė nei kariuomenė, nei prezidentas). 1932 11 Lapua judėjimas buvo uždraustas.
Patriotinis liaudies judėjimas
Kai kurie jo veikėjai įkūrė Patriotinį liaudies judėjimą (suomiškai Isänmaallinen Kansanliike, švediškai Fosterländska folkrörelsen), kuris iš esmės rėmėsi fašistine ideologija, bet veikė legaliais metodais (turėjo 4–7 % vietų parlamente, 1941–43 dalyvavo sudarant vyriausybes). SSRS reikalavimu 1944 ši organizacija buvo paleista.