lapuõčiai, magnolijūnų skyriaus medžiai ir krūmai, kurių asimiliacijos organų sistemą sudaro lapai, turintys lapagyslių išraizgytą lapalakštį ir lapkotį. Paplitę vidutinio, subtropinio ir tropinio klimato srityse, mažiau lapuočių vėsaus, mažai – šalto klimato juostose. Pagal lapų žaliavimo trukmę lapuočiai skirstomi į visžalius ir vasaržalius. Visžaliai daugiausia paplitę atogrąžose ir paatogrąžiuose, retai vidutinio klimato srityse. Jų lapai krinta pamažu, ištisus metus arba tam tikrais laikotarpiais, bet visų lapų medžiai niekada nenumeta (pvz., stambialapiai fikusai, europiniai alyvmedžiai). Vasaržaliai lapuočiai paplitę sausosiose atogrąžose ir paatogrąžiuose, vidutinio ir vėsaus klimato srityse, kur būna aiški metų laikų kaita. Kiekvieną rudenį arba sausringojo laikotarpio pradžioje jie numeta visus lapus, pavasarį arba prasidėjus lietingajam laikotarpiui išsiskleidžia nauji (pvz., tikrieji baobabai, rytiniai platanai). Daugelio lapuočių jauni individai ilgai pakenčia ūksmę (pvz., mažalapės liepos, paprastieji ąžuolai), padaugėjus šviesos ima sparčiai augti. Šviesomėgiai lapuočiai (pvz., karpotieji beržai, įvairių rūšių tuopos, gluosniai) ūksmės nepakenčia, todėl įsikuria atvirose vietose, tankiuose miškuose jų jaunuolynų beveik nebūna. Pagal lapo dydį lapuočiai kartais skirstomi į smulkialapius lapuočius ir plačialapius lapuočius. Daugumos lapuočių medžių mediena naudojama baldų ir celiuliozės pramonėje, statyboje, kai kurių atspari vandens poveikiui, ilgai nepūva (pvz., ąžuolų, gelžmedžių, lofirų). Lietuvoje labiausiai paplitę savaiminiai lapuočiai medžiai: karpotasis ir plaukuotasis beržai, baltalksniai, juodalksniai, mažalapės liepos, paprastieji uosiai, paprastieji ąžuolai, krūmai – paprastieji lazdynai, paprastieji sausmedžiai, paprastieji putinai, įvairių rūšių gluosniai ir karklai.
849