lãrai (lot. lares), romėnų garbintos mirusiųjų dvasios, globojusios namų židinį. Larai saugojo namus, šeimą. Visuomeniniai larai saugojo ir globojo miestus, kelius, bendruomenes, valstybę. Kartais larai tapatinami su penatais, bet, kitaip nei pastarieji, larai buvo neatskiriamai siejami su namais; romėnų manymu, šeimynai išvykus iš namų, larai juose pasilikdavę (penatai lydėdavę šeimininkus, kai šie keliaudavo, išvykdavo kariauti ar dirbdavo lauko darbus). Romėnai kreipdavosi į larus gimdymo, vestuvių, artėjančios mirties ir kitais šeimai svarbiais atvejais ir prašydavo pagalbos.
Larai buvo garbinami per Larentalijas (švęstos gruodžio 23 d.) bei įvairias šventes, prisimenami per svarbiausias mėnesio dienas.