laringtas (laryngitis < gr. larynx, kilm. laryngos – gerklos), gerklų uždegimas. Pagrindiniai simptomai – prikimęs balsas, kutenimas gerklėje, krenkštimas, lojantis kosulys. Laringitas gali būti savarankiška liga ar kitos ligos (pvz., difterijos, gripo, gastroezofaginio refliukso ligos) vienas simptomų. Ūminį infekcinį laringitą dažniausiai sukelia virusai, rečiau – bakterijos (ligonis gali karščiuoti, gali atsirasti kitų peršalimui būdingų simptomų – kvėpavimo takų gleivinės paburkimas, sloga, mažiems vaikams – krupas). Ūminis laringitas t. p. gali kilti dėl balso klosčių intensyvaus mechaninio dirginimo (garsiai ilgai kalbant, rėkiant), dirginamųjų medžiagų įkvėpimo, rečiau – sergant autoimuninėmis (pvz., reumatoidiniu artritu), kraujagyslių, belatakių liaukų ligomis. Ūminis laringitas trunka keletą dienų. Lėtinis laringitas dažniausiai atsiranda dėl rūkymo, kvėpavimo užterštu oru, ilgo nuolatinio garsaus kalbėjimo (pvz., pedagogams), antiastminių vaistų vartojimo, gastroezofaginio refliukso ligos. Trunka ilgiau nei 3 savaitės. Gydoma ramybe (ligonis turi stengtis kuo mažiau kalbėti), šiluma, šiltų garų inhaliacijomis, kartais – antibiotikais, gliukokortikoidais, šalinama laringitą sukėlusi priežastis; jei laringitas yra kitos ligos simptomas, gydoma pagrindinė liga.
-gerklų uždegimas; -laryngitis