Strunke Laris (Laris Strùnkė) 1931 02 10Ryga 2020 10 27Stokholmas, latvių ir švedų tapytojas. Stokholmo karališkosios dailės akademijos narys (1987).
1944 su šeima emigravo į Švediją, apsigyveno Stokholme. 1952–54 studijavo Académie Libre, 1954–59 – Karališkajame meno koledže Stokholme, tobulinosi Italijoje ir Prancūzijoje. 1953–61 dirbo teatro dekoratoriumi.
Nutapė monumentalių formų, lakoniškos kompozicijos peizažų (daugiausia pajūrio, Gotlando salos, Stokholmo uosto motyvais), t. p. sukūrė linoraižinių, nuliejo akvarelių. Plėtojo savitą abstrakcijos stilistiką, kuriai būdinga natūros motyvų sintezavimas ir sugeometrinimas. Dekoratyviose motyvų konfigūracijose (uolos, tarpekliai, iškyšuliai, plūdurai, kopos, žolės masyvai) išryškinami vizionieriški struktūriniai elementai, erdvės įspūdis, paviršių ritmika, subtilus žemės ir jūros spalvų kontrastas, faktūros niuansai. Paveiksluose vyrauja tuštumos, niūrumo, lėtõs kaitõs nuojautos. Ši egzistencinė savijauta, sukoncentruota spalvų plotuose, kompaktiškose struktūrose, jų įtampose ir toninėse gradacijose, kelia ir jaukumo, intymumo įspūdį. Ilgainiui L. Strunkeʼs tapomos konstruktyvios formos įgavo neapibrėžtumo, jos kuria tirpimo, erdvės daugialypumo ir tūriškumo įspūdį. 20 a. 9 dešimtmetyje dailininkas pradėjo tapyti didelio formato paveikslus su viena ar keliomis spalvinėmis dėmėmis ar spalvų blokais (Navigacinis ženklas Žemės paviršiuje 1988, Laiptai 2000, Kalnai ir sienos 2001, Sniego tiltas 2004), perėjo prie ryškesnių spalvų derinių, ekspresyvesnio braižo (Sienų peizažas 2012, Tarpeklis 2017).
Latvijos Trijų žvaigždžių 4 laipsnio ordinas (2003).
2648