Lãrisa (Larisa), miestas Graikijos vidurinės dalies rytuose; Tesalijos administracinio regiono ir Larisos regioninio vieneto (iki 2011 nomo) centras. 144 700 gyventojų (2011). Larisa įsikūrusi Tesalijos žemumoje, prie Pinijo upės. Per Larisą eina Atėnų–Salonikų geležinkelis ir automobilių magistralė. Oro uostas. Maisto (cukraus, likerio), tekstilės (medvilnės, šilko), popieriaus pramonė. Cukrinių runkelių, kviečių, kukurūzų auginimo regiono prekybos centras. Tesalijos universitetas (įkurtas 1999). Archeologijos muziejus, galerija.
Istorija
Miestas įkurtas 6 a. prieš Kristų. Iš pradžių Larisa buvo dėl valdžios ir įtakos Tesalijoje besivaržančių aristokratų keturių dinastijų politinis centras. Ilgainiui Larisoje valdžią įgijo Aleuadų dinastija. Per graikų–persų karus (500–449 pr. Kr.) Larisa rėmė persus. Apie 476 pr. Kr. po Spartos karaliaus Leotichido baudžiamojo žygio ir intervencijos (už Aleuadų sąjungą su persais) valdžia Larisoje atiteko Echekratidų dinastijai iš Farsalo. Nuo 352 pr. Kr. Larisa – Makedonijos forpostas Tesalijoje. Per Lamijos karą (321–322 pr. Kr.) makedonai jūrų mūšyje netoli Larisos, prie Kranono, įveikė prieš Makedonijos hegemoniją sukilusių graikų polių laivyną. Per Antrąjį Makedonijos karą, 197 makedonams pralaimėjus Kinoskefalų mūšį, užimta romėnų. Nuo 197 pr. Kr. Larisa – romėnų kontroliuojamos Tesalų lygos sostinė. Romos imperatoriaus Konstantino laikais (274–337) – Tesalijos provincijos administracinis centras. 395–1396 priklausė Bizantijai, 1396–1881 – Osmanų imperijai, nuo 1881 priklauso Graikijai. 1941 miestas nukentėjo per žemės drebėjimą.