Laudan Larry (Laris Lòdanas) 1941 10 16Austin 2022 08 23Lexington (Kentukio valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas. Dr. (filos. m.; 1965).
Išsilavinimas
1962 baigė Kanzaso (fiziką), 1964 – Princetono (filosofiją) universitetą. 1964–65 dirbo tiriamąjį darbą Kembridžo universitete. 1965–69 dėstė Londono, 1969–83 – Pittsburgho universitete (1978–81 Mokslo filosofijos centro direktorius), 1983–87 – Virdžinijos politechnikos institute ir valstijos universitete (Blacksburge), 1987–97 – Havajų universitete, nuo 2000 dirbo Meksikos universitete. Amerikos filosofų asociacijos prezidentas (Ramiojo vandenyno pakrantės padalinio, 1994–95). 1969–74 įsteigė ir redagavo žurnalą Studies in History and Philosophy of Science.
Tyrimų sritys
Tyrinėjo mokslo filosofijos klausimus, rizikų valdymo, terorizmo, teisės problemas.
Mokslo pažangos samprata
Žymiausiame veikale Progresas ir jo problemos: Mokslo plėtros teorijos link (Progress and Its Problems: Towards a Theory of Scientific Growth 1977) neigė mokslo filosofijoje paplitusias nuostatas apie mokslinę pažangą: kad jos siekiant reikia laikytis nustatytos metodologijos, kad vykstant pažangai skirtingos teorijos artėja vienos tiesos link. Anot L. Laudano, mokslo pažanga turi būti apibrėžiama ir vertinama pagal galėjimą išspręsti empirines ar konceptualias problemas, mokslininkas turi rinktis tą teoriją, kuri esamu metu padeda sėkmingiau jas išspręsti. Pasak L. Laudano, mokslas yra besiplėtojantis procesas, kuris kaupdamas empiriškai patvirtintus įrodymus kartu sprendžia ir vadinamąsias konceptualias anomalijas. Gynė mokslinį racionalumą, kritikavo teiginius apie galimą teorijų nesuderinamumą – mokslininko vertybės ir nuostatos renkantis tam tikrą teoriją gali būti vertinamos kritiškai. Suformulavo vadinamąjį pesimistinės indukcijos argumentą, teigiantį, jog, kadangi ankstesnės mokslinės teorijos, kurios buvo laikomos sėkmingomis, vėliau buvo pripažintos klaidingomis, nėra pagrindo tikėti, kad tariamai sėkmingos dabartinės teorijos yra iš esmės teisingos.
Kiti veikalai
Kiti svarbesni veikalai: Mokslinio metodo teorijos nuo Platono iki Macho (Theories of Scientific Method from Plato to Mach 1968), Mokslas ir hipotezė (Science and Hypothesis 1981), Mokslas ir vertybės (Science and Values 1984), Mokslas ir reliatyvizmas (Science and Relativism 1990), Pavojus priekyje (Danger Ahead), Rizikų knyga (The Book of Risks, abi 1994), Anapus pozityvizmo ir reliatyvizmo (Beyond Positivism and Relativism 1996), Tiesa, klaida ir kriminalinė teisė (Truth, Error, and Criminal Law 2006), Įstatymų trūkumai: Permąstyti bylas ir klaidas? (The Lawʼs Flaws: Rethinking Trials and Errors? 2016).