Lars Onsager
Onsager Lars (Larsas Ònsageris) 1903 11 27Oslas 1976 10 05Florida, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Norvegijos chemikas, fizikas teoretikas. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (1947), Amerikos menų ir mokslų akademijos (1949), Londono karališkosios draugijos užsienio (1975) narys.
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1925 baigė Norvegijos aukštąją technikos mokyklą. Nuo 1925 dirbo Šveicarijos federaliniame technologijos institute Ciuriche P. J. W. Debye asistentu. Nuo 1928 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1928–33 dirbo Browno universitete, 1933–45 Yale’io universitete; profesorius (1945). 1945–72 Teorinės chemijos instituto Miami profesorius.
Mokslinė veikla
Mokslinių tyrimų sritys – elektrolitų laidumas, dielektrikų ir puslaidininkių, metalų, skysčių teorija, negrįžtamųjų procesų termodinamika, skystojo helio supertakumas. Atrado grįžtamąją reakciją (Onsagerio reakcija), svarbią negrįžtamųjų vyksmų termodinamikoje. Išplėtojo fazinių virsmų statistinę teoriją. 1926 sudarė lygtį, siejančią elektrolito tirpalo ekvivalentųjį laidį ir koncentraciją (Onsagerio lygtis), 1931 įrodė negrįžtamųjų vyksmų termodinamikos teoremą apie kinetinių koeficientų simetriją (Onsagerio teorema). Šie darbai lėmė negrįžtamųjų vyksmų termodinamikos sukūrimą. Numatė kvantinių sūkurių susidarymą skystojo helio supertakiajame sande tam tikromis sąlygomis.
Lars Onsager
Apdovanojimai
Nobelio chemijos premija (1968).