Lársa, senovės miestas Mesopotamijoje, Vidurio Irake, prie Eufrato, dabartinio Sinkaro miesto vietoje.
Istorija
Susikūrė ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų. Apie 2025 pr. Kr. tapo valstybės, kurią sukūrė amoritų vadas Naplanumas (valdė apie 2025–2004 pr. Kr.), sostine. Į Larsos įtaką pateko dauguma Šiaurės Mesopotamijos miestų; 1929 pr. Kr. buvo užimtas Ūras. Sukurta plati irigacinė sistema. 1850 pr. Kr. Larsos valstybėje įsigalėjo elamitai (valdė iki 1763 prieš Kristų). Buvo užimta didžioji dalis Tarpupio, pajungtas Babilonas, sumuštas Urukas. Larsa tapo svarbiu žemės ūkio ir prekybos centru, užmezgė ryšius su Indo upės baseino miestais. 1763 pr. Kr. Babilono valdovas Hamurapis sukilo prieš Larsą ir ją pajungė. Larsoje Hamurapis pastatydino rūmus ir šventyklą. Nuo to laiko ji minima tik kaip vienas Babilonijos miestų. Pamažu sunyko.
Larsos karalių sąrašas (terakota, 2025–1763 pr. Kr. (39‑ti Hamurapio valdymo metai), Luvras Paryžiuje)
Tyrimai
1854 Larsos griuvėsius kasinėjo britas Williamas Kennettas Loftusas, 1933, 1967–89 (su pertraukomis) – prancūzai André Parrot, Jeanas‑Claudeʼas Margueronas, Jeanas‑Louis Huot.
-Sinkar