Lasar Segall
L. Segall. Keliautojai (aliejus, 20 a. pirma pusė, Lietuvos meno pažinimo centras Tartle Vilniuje)
Segall Lasar (Lazaris Segãlas) 1889 07 07Vilnius 1957 08 02San Paulas, brazilų tapytojas, grafikas, skulptorius. Vienas iškiliausių Lotynų Amerikos dailininkų. Litvakas. Mokėsi M. Antokolskio pramoninės dailės mokykloje Vilniuje. 1906 atvyko į Vokietiją, studijavo Berlyno dailės akademijoje, 1909 įsitraukė į Berliner Sezession veiklą; nuo 1910 mokėsi Dresdeno dailės akademijoje, 1911–12 dalyvavo ekspresionistų grupės Tiltas parodose. 1908–12 vasaromis grįždavo į Lietuvą, Vilniuje nutapė poetiškų paveikslų su architektūriniais ansambliais, senamiesčio gatvelėmis, litvakų gyvenamaisiais kvartalais, kasdienio gyvenimo vaizdais (Vilnius ir aš, Vilniaus namai, abu 1910, Didžioji Vilniaus sinagoga, Senas talmudistas, abu 1911); Vilniuje lankėsi ir 1917–18, aktyviai dalyvavo miesto dailės gyvenime.
1912–13 lankėsi Prancūzijoje, Olandijoje, Brazilijoje; grįžęs į Vokietiją įsitraukė į modernistinių sąjūdžių veiklą (bendravo su P. Klee, V. Kandinskiu, L. Feiningeriu, E. Lisickiu, N. Gabo, O. Archypenko). Vokiškojo laikotarpio kūriniams būdinga santūrus koloritas, ekspresyvios dramatiškos formos. 1923 išvyko į Braziliją; 1928–32 gyveno Paryžiuje (čia dar lankėsi 1935 ir 1937), įsiliejo į Paryžiaus mokyklos gyvenimą, studijavo Giotto di Bondone’s, J.‑B. S. Chardino tapybą, domėjosi posezanine, kubistine daile, daug tapė (Jaunos tamsiaodės mažyčiame kaimelyje 1929, Jūreivis ir tamsiaodė mergina 1930). Šio laikotarpio paveikslams būdinga rami subalansuota kompozicija, stambios formos, subtilus prislopintas koloritas, egzotiški veidų bruožai (Brazilijos įtaka).
L. Segall. Juodaodė motina (aliejus, 1930)
1932 grįžęs į Braziliją L. Segallas San Paule įkūrė Šiuolaikinio meno draugiją. Čia sukurti paveikslai emocingų ryškių spalvų, monumentalių formų; ryšku Brazilijos liaudies meno įtaka (etnografinės detalės, specifiniai vaizdiniai, simboliai). Prancūzijoje ir Brazilijoje L. Segallas tapė ir žydų kultūros tradiciją bei istoriją atskleidžiančius paveikslus (Besimeldžiantis žydas 1930, Toros ritinėlis 1933, Pogromas 1936). Iš bronzos, medžio L. Segallas sukūrė skulptūrų (Dvi moterys 1929, Dvi galvos 1933), joms būdinga monumentalumas, linijos ir kompozicijos dermė, medžiagos faktūros pojūtis; t. p. grafikos kūrinių (ofortų, medžio raižinių, litografijų; ofortų ciklas Vilniaus prisiminimai 1917). L. Segallo kūryba turėjo įtakos Lotynų Amerikos naujosios kartos menininkams.
1967 San Paule įkurtas L. Segallo muziejus. 2019 Vilniuje surengta dailininko restrospektyvinė paroda.
P: Lasar Segall: Brazilijos modernistas iš Vilniaus / sud. K. Rupeikaitė, I. Šadzevičienė Vilnius 2019.
201