Lascaux
laukinio arklio piešinys Lascaux urve
gyvūnų piešiniai Lascaux urve
Lascaux (Laskò), karstinis urvas su vėlyvojo paleolito piešiniais Pietų Prancūzijoje, prie Montignaco miesto (Dordognės departamentas), Vézère’o upės slėnyje.
Atsitiktinai atrastas paauglių 1940 09 12, tyrė prancūzų archeologai Henri Breuil’us (1940–1955), Andrè Glory (1952–1963), Norbertas Aujoulat (1976–1993).
Lascaux – 250 m ilgio, 40 m gylio. Ant jo sienų ir lubų išlikę išraižytų vaizdų ir monochrominių bei polichrominių piešinių (apie 1500), datuojamų Madeleine’o kultūros viduriniu laikotarpiu (maždaug septynioliktas–penkioliktas tūkstantmetis prieš Kristų). Juose vaizduojami bizonai, briedžiai, laukiniai arkliai ir jaučiai, kalnų ožiai; viena scenų vaizduoja vyrą paukščio galva (165 cm figūra), gulintį prie bizono kojų. Kai kurie piešiniai dengia vienas kitą. Greta Lascaux 1972–1983 įrengtas analogiškas jam urvas, vadinamas Lascaux II, kuriame yra dvi galerijos su vėlyvojo paleolito piešinių kopijomis. Lankomas turistų.
Lascaux II
Lascaux su kitais Vézère’o slėnio urvais – pasaulio paveldo vertybė (1979).
L: A. Laming Lascaux Dresden 1959; M. Ruspoli Cave of Lascaux New York 1987.
1576