Lãskas (bltr., rus. Лoск, Losk), kaimas Baltarusijoje, Valažino rajone (Minsko srityje), 14 km į pietryčius nuo Krevo, 7 km į šiaurę nuo Beržuonos upės. Veikė pradinė mokykla, kultūros namai, biblioteka (iki 2006), paštas (iki 2014). 118 gyventojų (2019).
Istorija
Manoma, Laskas nuo seno priklausė lietuvių etninių žemių arealui. Jo teritorijoje gyventa jau 11–13 amžiuje. 14–18 a. čia buvusi medinė pilis su mūrine Krėvos pilimi priklausė išoriniam Vilniaus gynybos žiedui. 15 a. pirmoje pusėje Laskas priklausė kunigaikščiams Kaributaičiams, nuo 15 a. vidurio – didikui Jonui Petrui Mantigirdaičiui, 16–17 a. – didikų Kiškų giminei, 17–19 a. – Vilniaus vyskupijos kapitulai, 1480 pastatyta bažnyčia. 1574 Jonas Kiška Lasko pilyje įsteigė spaustuvę, joje buvo išleista apie 20 knygų, tarp jų į lenkų kalbą išverstas Naujasis Testamentas. 1856 pastatyta stačiatikių cerkvė. Po 1863–64 sukilimo Rusijos valdžia Laską iš Vilniaus kapitulos atėmė. Katalikų bažnyčia 1866 uždaryta, 1874 – sudeginta, 20 a. pradžioje buvo pastatyta nauja. Pagal 1920 Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartį Laskas atiteko Lietuvai. 1921–39 jį valdė Lenkija. Nuo 1939 priklauso Baltarusijai.