ląstelės ciklas

ląstẽlės cklas, ląstelės gyvavimas nuo vieno pasidalijimo iki kito arba iki mirties. Vienaląsčių ląstelių ciklas sutampa su individo gyvenimo ciklu. Nuolat besidalijančių audinių (organų) ląstelių ciklas sutampa su mitotiniu ciklu ir susideda iš kelių stadijų (trys pirmosiosios sudaro interfazę), kurios tam tikra tvarka keičia viena kitą: G₁ – pasiruošimas deoksiribonukleorūgšties (DNR) sintezei, S – DNR sintezė, G₂ – pasiruošimas mitozei, mitozė, susidedanti iš profazės, prometafazės, metafazės, anafazės, telofazės, ir citokinezė. Besidalijančių ląstelių ciklas trunka 10–50 h ir priklauso nuo ląstelės tipo, amžiaus, hormonų pusiausvyros organizme, jos medžiagų kiekio (ląstelė pasiekia vadinamąją kritinę masę), temperatūros ir kitų veiksnių. Ląstelės ciklas yra valdomas, t. y. ląstelė gauna signalą, kada jai dalytis ir kada nustoti dalytis laikinai ar visam laikui (diferencijuotose ląstelėse). Žinduolių ląstelės ciklas skiriamas į augimo ir dalijimosi ciklus. Abu ciklai suderinti – kol nėra sukauptos pakankamos aminorūgščių, gliukozės, nukleotidų, energijos atsargos, tol dalijimasis nevyksta. Bendrą impulsą ląstelei dalytis duoda augimo faktoriai, arba mitogenai, kurie reguliuoja ląstelės dalijimąsi. Mitogenai reguliuoja kelis šimtus genų, veikiančių kaskadinio genų valdymo principu (mitogenai suaktyvina genus, kurie reguliuoja kelių didelių genų grupių veiklą, šie – mažesnių grupių, pastarieji – dar mažesnių). Ląstelės, kuriose ciklas nutrūko, laikomos esančiomis G₀ (ramybės) stadijos. Ląstelės ciklas, esant ir G₀ stadijai, gali tęstis kelis mėnesius (pvz., kepenų ląstelių) arba sutapti su organizmo gyvavimu (neuronų).