ląstelės sienelė

ląstẽlės sienẽlė, struktūrinis periferinis ląstelės darinys, gaubiantis biologinę membraną. Sienelė suteikia ląstelei tvirtumą, palaiko jos formą ir saugo protoplastą. Bakterijų ląstelės sienelė yra 10–50 nm storio, sudaro 10–50 % ląstelės sausosios masės. Daugelio bakterijų ląstelės sienelės sudėtyje yra glikopeptido (mureino), kuris gramteigiamų bakterijų sienelėje sudaro iki 95 %. Glikopeptido įvairi sudėtis ir struktūra yra svarbus taksonominis bakterijų požymis. Gramteigiamų bakterijų ląstelės sienelėje t. p. yra nedidelis kiekis teicho ir urono rūgščių, polisacharidų ir baltymų. Gramneigiamų bakterijų ląstelės sienelę sudaro plonas glikopeptido sluoksnis ir trisluoksnė lipoproteininė membrana. Daugelio gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų ląstelės sienelės išoriniame sluoksnyje yra baltymų (kartais glikoproteino) subvienetų. Archebakterijų ląstelės sienelė mureino neturi, sudaryta iš savito glikopeptido, rūgščiojo heteropolisacharido arba baltymo. Mikoplazmos ląstelės sienelės neturi. Daugelio augalų ląstelės sienelė geba sumedėti, sudarydamos tam tikrą augalo skeletą, atliekantį atraminę funkciją. Ląstelės sienelė susideda iš daugiapolimerių angliavandenių: celiuliozės molekulių darinių fibrilių, sudarančių sienelės karkasą, hemiceliuliozės ir pektino. Pagal audinio tipą, kuriam priklauso ląstelė, sienelės sudėtyje gali būti ir kitų organinių (ligninas, kutinas, suberinas, vaškas, baltymai) bei neorganinių (pvz., kalcio druskos) medžiagų. Ląstelės sienelės medžiagos dažniausiai sintetinamos protoplaste, daugiausia Golgi komplekso. Skiriama pirminė ir antrinė ląstelės sienelė. Meristeminių ir jaunų augančių ląstelių, rečiau susiformavusių audinių ląstelių sienelė yra pirminė – plona, turi daug pektino ir hemiceliuliozės; celiuliozės fibrilės išsidėsčiusios netvarkingai. Pirminė ląstelės sienelė yra kanalai, pro kuriuos praeina plazmodezmos. Ląstelei užaugus ant pirminės ląstelės sienelės (iš protoplasto pusės) susidaro antrinė sienelė, kurios sudėtyje vyrauja celiuliozė. Jos fibrilės didesnės negu pirminės ląstelės sienelės, išsidėsčiusios tvarkingai ir beveik lygiagrečiai, bet kiekviename sluoksnyje skirtinga kryptimi (tai suteikia sienelei tvirtumo). Antrinėje ląstelės sienelėje yra poros. Vienaląsčiai ir daugialąsčiai gyvūnai ląstelės sienelę turi ne visada. Ji būna skirtinga, atlieka įvairias funkcijas: išorinių griaučių (kai kurių pirmuonių pelikulė, nariuotakojų chitininė kutikulė), apsauginę (daugiasluoksnė kiaušinio sienelė, cistų sienelė ir kitos). Susideda daugiausia iš angliavandenių, jų junginių su baltymais, t. p. lipidų ir neorganinių medžiagų.