Paál László (Laslas Pãlis) 1846 07 30Zám (dabar Hunedoaros apskritis, Rumunija) 1879 03 03Charenton‑le‑Pont (Marnos slėnio departamentas, Prancūzija), vengrų tapytojas. Peizažistas. 1864–66 studijavo Vienos dailės akademijoje (mokėsi pas A. Zimmermanną).
L. Paál. Fontainebleau miške (aliejus, 1876, Vengrijos nacionalinė galerija Budapešte)
Ankstyvojoje kūryboje ryšku romantizmo įtaka (Saulėlydis ant Manos kranto 1864). Bendravo su E. J. Schindleriu, M. Munkácsy, lankėsi Düsseldorfe, Londone, čia susipažino su J. Constable’io tapyba. 1873 apsistojo Paryžiuje, tapė Barbizono kaimo apylinkėse (Fontainebleau miške 1876). Patyrė 17 a. olandų, G. Courbet ir Barbizono mokyklos įtaką. Kūryboje vyrauja jausmingi lyriniai peizažai su miškų vaizdais: Debesuotas oras (1871), Peizažas su karvėmis (1872), Rytas miške (1875), Miško takelis, Spalio vėjas (abu 1876). Kūriniuose realistiškai perteikė šviesos, erdvės, spalvų niuansus, gamtos formas; kai kuriems peizažams būdinga dramatiška ar melancholiška nuotaika (Peizažas per audrą 1875), tamsokas rudų, ochros, žalių spalvų koloritas (Rudeniška nuotaika 1875). Vengrijoje L. Paális išgarsėjo po 1902 surengtos pomirtinės parodos.
2271