Latakija

Latãkija (Latakia, arab. al Lādhiqīyah, al Lazkija), miestas Sirijos šiaurės vakaruose, į pietvakarius nuo Chalebo, prie Viduržemio jūros; muchafazos centras. 347 000 gyventojų (2006). Svarbiausias Sirijos prekybos (išvežama nafta ir jos produktai, asfaltas ir bitumas, javai, medvilnė, tabakas, vaisiai) ir žvejybos uostas. Geležinkelis ir plentas į Chalebą, plentai į Chimsą ir Beirutą (Libanas). Oro uostas. Laivų remontas, naftos perdirbimas, statybinių medžiagų (cemento), elektrotechnikos, tekstilės, siuvimo, maisto (aliejaus, tabako, žuvų apdorojimo) pramonė. Naftotiekis iš Chimso ir Irako. Karinė jūrų bazė. Prie Latakijos kasama asfaltas ir bitumas. Balneologijos kurortas. Latakijos universitetas (įkurtas 1971). Muziejus.

Istorija

Latakijos ištakos siejamos su nuo ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų žinomu Ramithos miestu. Antrame tūkstantmetyje prieš Kristų jis tapo Ugarito valstybės dalimi, vėliau paeiliui buvo valdomas Asirijos, Babilonijos, Persijos. Helenizmo laikais suklestėjo, 327 pr. Kr. pavadintas Laodikėja Seleuko I Nikatoro motinos garbei; iš čia – dabartinis vardas. Laodikėja tapo vienu svarbiausių Seleukidų valstybės (gyvavo 312–64 pr. Kr.) centrų ir Antiochijos uostų; Laodikėjos pirkliai prekiavo ir su Indija. Nuo 64 pr. Kr. priklausė Romai (2 a. po Kr. imperatoriaus Septimijaus Severo paverstas Sirijos provincijos administraciniu centru). 395 atiteko Bizantijai. 494 ir 555 sugriauta per žemės drebėjimus; imperatoriaus Justiniano I Didžiojo laikais atstatyta. 638 užėmė arabai, 1097 – kryžininkai, 1188 – Salachas ad Dinas (Saladinas). 1516–1918 priklausė Osmanų imperijai, 1920–43 – Prancūzijos Sirijos mandatinei teritorijai (nuo tada miestas, pakeitus arabišką pavadinimą, vadinamas Latakija; 1930–36 jos administracinis centras). Buvo svarbus musulmonų atšakos alavitų religinis, 1920–42 ir jų autonominio administracinio teritorinio vieneto centras. 1973 per Ketvirtąjį arabų–Izraelio karą netoli Latakijos įvyko Izraelio ir Sirijos karinių jūrų pajėgų mūšis.