latentinė funkcija

lateñtinė fùnkcija (lot. latens, kilm. latentis – paslėptas, nematomas), netyčinė, nesąmoninga socialinė funkcija; pagal struktūrinę funkcinę sociologinę mokyklą – tikri, visuomenės narių neįsisąmoninti, neplanuoti, bet realūs veiksmai, kuriais jie siekia patenkinti savo poreikius. Latentinė funkcija, kitaip nei sąmoninga (deklaruojama) motyvacija, yra objektyvus socialinis elgesio padarinys. Latentinė funkcija taikoma žmonių elgesio funkcinėje analizėje. Latentinė funkcija dažniausiai reiškiasi kaip visuomenės narių emocinio solidarumo išraiška, pavyzdžiui, priešiškumas nusikaltėliams ar agresijai. É. Durkheimas teigė, kad bausmės socialinis vaidmuo yra latentinė funkcija, tai yra jos padarinys labiau susijęs su visuomene nei su nusikaltimu. Žmonių poreikiai sukuria įpročius, kurie nėra patys savaime sąmoningi. Deklaruojamų ir latentinių funkcijų atskyrimas sociologijos analizėje padeda išvengti galimų klaidingų išvadų dėl tam tikro elgesio, pavyzdžiui, kai jis atrodo neracionalus.