Laterãno III susirinkmas, vienuoliktasis visuotinis Katalikų Bažnyčios susirinkimas, vykęs 1179 Laterano bazilikoje Romoje. Susirinkimą sušaukė popiežius Aleksandras III. Iš daugiau kaip 300 dalyvių buvo keletas lotyniškosios Rytų Bažnyčios ir vienas Graikijos Bažnyčios atstovas. Tikslas – panaikinti dėl antipopiežių išrinkimo (1159, 1164, 1168 ir 1179) atsiradusį Bažnyčios skilimą. Siekiant ateityje to išvengti buvo nutarta, kad popiežiaus rinkimai laikomi įvykusiais tik tada, kai kandidatas surenka daugiau kaip 2/3 kardinolų balsų. Laterano III susirinkimas pasmerkė katarus ir kitus klaidatikius, nustatė parapijų vizitavimo tvarką ir būdą, uždraudė dvasininkams dalyvauti pasaulietinėje veikloje, pripažino teisę raupsuotiesiems turėti savo bažnyčią, atleistą nuo dešimtinės mokesčio, pasmerkė krikščionis, tiekiančius ginklus ir kitą karinę pagalbą saracėnams (musulmonams), priėmė pirmuosius antisemitinius kanonus (žydai turintys būti pavaldūs krikščionims), pripažino teisę (pirmą kartą istorijoje) ginklu priešintis plėšikaujančioms gaujoms – šių kovų dalyviams pažadėti atlaidai, žuvusiesiems – laiminga amžinybė.
Laterano III susirinkime P. Valdo (apie 1140–1206) siekia savo religinio judėjimo pripažinimo. Raižinys, 19 a. pradžia
Iš viso Laterano III susirinkimas priėmė 27 kanonus, kai kurie buvo įtraukti į vėlesnius Bažnyčios dekretų ir kanonų rinkinius.
908