Laterãno V susirinkmas, aštuonioliktasis visuotinis Katalikų Bažnyčios susirinkimas, vykęs 1512–17 Laterano bazilikoje Romoje. Sušaukė popiežius Julijus II (nuo 1513 vadovavo popiežius Leonas X), kaip atsaką į Prancūzijos karaliaus Liudviko XII remiamų kardinolų – konciliarizmo šalininkų – organizuotą susirinkimą Pisoje (1511–12). Laterano V susirinkimas vyko su pertraukomis, dalyvavo 150–450 atstovų, tarp jų buvo ir vyskupų iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (vienas jų –Vilniaus vyskupas A. Radvila) bei Lenkijos. Svarstė popiežiaus ir pasaulietinių valdovų taikos, Bažnyčios reformos, schizmų panaikinimo, tikėjimo klausimus. Pasmerkė Pisos susirinkimo nutarimus, atšaukė Prancūzijos karaliaus Karolio VII 1438 išleistą pragmatinę sankciją, ribojančią popiežiaus teises tvarkant Prancūzijos Bažnyčios reikalus ir patvirtino popiežiaus Leono X bei Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I 1516 sudarytą konkordatą. Uždraudė leisti knygas be bažnytinės vyresnybės leidimo (imprimatur), patvirtino griežtus kriterijus privatiems apreiškimams, suformulavo mokymą apie žmogaus sielos nemirtingumą, pasmerkė mokymą apie dvejopą tiesą (proto ir tikėjimo tiesos nesutapimą). Laterano V susirinkimo nutarimai Bažnyčios reformos klausimais nesugebėjo užkirsti kelio kylančiai reformacijai.
908