lateritas

latertas (lot. later – plyta), kontinentinės dūlėjimo plutos eliuvinės nuogulos; liekaninis arba galutinis uolienų fizinio ir cheminio dūlėjimo produktas, kuriame yra antrinių geležies ir aliuminio oksidų, beveik be pirminės uolienos silikatų. Laterito sudėtyje yra kvarco ir kaolinito. Cheminė sudėtis labai įvairi. Tankus, akytas, dažnai konkreciškos tekstūros. Raudonas, rudas, margas. Dažniausiai susidaro tropinio karšto ir drėgno klimato sąlygomis intensyviai dūlant aliumosilikatinėms kristalinėms uolienoms (granitams, sienitams, dioritui, gabrui), rečiau – bazaltams, skalūnams, kvarcitams ir kitoms uolienoms. Lateritinė dūlėjimo pluta būna nuo kelių iki keliasdešimties metrų storio. Joje randama naudingųjų iškasenų: aliuminio, geležies, chromo, nikelio, kobalto rūdų, boksito. Sudrėkęs, paskui išdžiūvęs lateritas sukietėja, todėl natūralus naudojamas kaip statybinė medžiaga (plytos, plokštės). Daugiausia laterito randama Afrikos vidurinėje dalyje, Australijos šiaurėje, Centrinėje Amerikoje, Indijoje, Indokinijos pusiasalyje, Indonezijoje.